Atsakymas. Bet kuris asmuo, norintis vairuoti automobilį, visų pirma turi būti atitinkamos sveikatos, na ir, žinoma, turėti vairuotojo pažymėjimą.
Asmenų, jau turinčių vairuotojo pažymėjimą, ir tik pretenduojančių tapti vairuotojais sveikatos tikrinimo tvarką reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. V-973 ( Žin., 2008, Nr.121-4626), kuriuo patvirtintas vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašas, vairuotojų sveikatos tikrinimo mastas ir periodiškumas, minimalus vairuotojų amžius pagal transporto priemonių kategorijas, minimalios fizinio ir psichikos tinkamumo normos.
Šis įsakymas įsigaliojo nuo 2009 metų sausio 1 d.
Bendrieji reikalavimai. Vairuotojų sveikatą tikrina šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje asmuo yra prisirašęs. Šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, tikrinimo metu nustatęs, kad tikrinamas pacientas dėl medicininių priežasčių negali vairuoti visų kategorijų transporto priemonių, tikrinimo netęsia ir tikrinimo duomenis ir išvadas įrašo į Asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę), pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu. Atlikus profilaktinį tikrinimą, išduodama Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (forma Nr. 083-1/a), kurioje nereikalaujama asmens nuotraukos. Sudėtingais ir konfliktiniais (kai išvadai reikia priimti individualius sprendimus) atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinė komisija (GKK). Asmuo, nesutinkantis su Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisijos arba GKK sprendimu, per 5 darbo dienas gali apskųsti jį sveikatos priežiūros įstaigos vadovui, o įstaigos vadovo sprendimą – teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Antrajai grupei priskiriami vairuojantieji C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE (automobilius, kurių masė didesnė kaip 3500 kilogramų) ir T (troleibusai) kategorijų transporto priemones. Taip pat į ją įeina visi dirbantys vairuotojais pagal darbo sutartis - taksistai, greitosios pagalbos automobilių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai ir pan.
Sveikatos tikrinimo mastas ir periodiškumas. Nuo 2009 metų sausio 1 dienos pirmosios grupės vairuotojams iki 55 metų amžiaus sveikatą tikrintis reikia kartą per 10 metų (buvo - kas 5 metai), asmenims nuo 56 iki 69 metų - kartą per 5 metus (buvo - kas 3 metai), asmenims nuo 70 iki 79 metų - kartą per 2 metus, nuo 80 metų - kartą per metus.
Tikrina specialistai: a) pirminio lygio - šeimos gydytojas, psichiatras, vidaus/vaikų ligų gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ); antrinio lygio – oftalmologas, tikrinant kandidatą į vairuotojus pirmą kartą, vėliau periodiškai – jei siunčia šeimos gydytojas, otorinolaringologas, neurologas.
Atliekami šie tyrimai: regėjimo aštrumo, akipločio (regėjimo lauko),regėjimo prieblandoje (adaptacijos tamsai), akispūdžio matavimas (asmenims nuo 40 m.), spalvinio jutimo (įsigyjant vairuotojo pažymėjimą), klausos – šnabždesiu abipus, vestibulinės funkcijosi, EKG, o taip pat psichologinės atrankos, reakcijos ir kiti tyrimai (gydytojui skyrus), kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas (asmeniui pageidaujant),
Minimalios fizinio ir psichikos tinkamumo normos. Šios normos yra svarbiausios neįgaliesiems, nes nustato tam tikrus apribojimus, o be to skiriasi pagal neįgalumo rūšis. Paminėsime svarbiausius:
Regėjimas. Visi kandidatai į vairuotojus patikrinami gydytojo oftalmologo, siekiant užtikrinti, kad jų regėjimas yra pakankamai aštrus variklio varomoms transporto priemonėms vairuoti. Patikrinimo metu dėmesys kreipiamas ypač į regėjimo aštrumą, regėjimo lauką, regėjimą prieblandoje bei progresuojančias akių ligas.
1 grupė: 1.1. Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba tokiam pažymėjimui atnaujinti binokuliarinio regėjimo aštrumas, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, žiūrint abiem akimis turi būti ne mažesnis kaip 0,5. Vairuotojo pažymėjimas neišduodamas ar neatnaujinamas, jei medicininio patikrinimo metu paaiškėja, jog regėjimo horizontalus laukas mažesnis kaip 120º, išskyrus atskirus atvejus, pripažintus leistinais medikų ar praktinio egzamino metu, arba jei asmuo skundžiasi bet kokiu kitu akių sutrikimu, kuris keltų pavojų saugiam vairavimui. Jei nustatoma ar konstatuojama progresuojanti akių liga, vairuotojo pažymėjimas gali būti išduotas ar atnaujintas reikalaujant, kad kandidatas į vairuotojus būtų reguliariai tikrinamas gydytojo oftalmologo. 1.2. Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba atnaujinti, visai nematančių viena akimi arba matančių tik viena akimi, pavyzdžiui, sergant diplopija, regėjimo aštrumas privalo būti, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, ne mažesnis kaip 0,6. Gydytojas oftalmologas privalo patvirtinti, jog tokia monokuliarinio regėjimo būklė tęsiasi pakankamai ilgai, kad prie jos būtų galima prisitaikyti ir kad tos akies regėjimo laukas yra normalus.
2 grupė: Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba tokiam pažymėjimui atnaujinti sveikesnės akies regėjimo aštrumas, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, privalo būti ne mažesnis kaip 0,8, o silpnesnės akies – ne mažesnis kaip 0,5. Jei korekciniai lęšiai naudojami tam, kad regėjimo aštrumas būtų 0,8 ir 0,5, regėjimo aštrumas kiekviena akimi be korekcinių lęšių privalo būti 0,05 arba minimalus regėjimo aštrumas (0,8 ir 0,5) privalo būti pasiektas nešiojant akinius, kurių stiprumas neturi būti didesnis kaip plius ar minus aštuonios dioptrijos, arba nešiojant kontaktinius lęšius (nekoreguotas regėjimas = 0,05). Korekcija turi būti gerai toleruojama. Vairuotojo pažymėjimai neišduodami tiems kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami tiems vairuotojams, kurių binokuliarinis regėjimo laukas nėra normalus arba kurie serga diplopija.
Draudžiama vairuoti, jei yra: akies dangalų lėtinės ligos su regėjimo funkcijos sutrikimu; stabilūs vokų ir jų gleivinės pakitimai; vokų raumenų parezės, trukdantys regėjimui arba ribojantys akies obuolio judesius: H02.0–H02.5, Q10.0–Q10.3; lėtinės ašarų maišelio ligos, fistulės, taip pat neišgydomas ašarojimas: H04.2, H04.4, H04.5, H04.6 (jeigu po chirurginio gydymo rezultatai geri, vairuoti leidžiama); regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 žiūrint abiem akimis: H54.2; sumažėjus akipločiui mažiau kaip 120º: H53.4; būklė po ragenos refrakcinių operacijų (keratotomijos, keratomilezės, keratokoaguliacijos, refrakcinės keratoplastikos): H54.2 (leidžiama vairuoti praėjus 3 mėnesiams po operacijos, kai regėjimas (su korekcija) ne silpnesnis kaip 0,8 viena ir 0,5 – kita akimi (1 kategorijos vairuotojams – kai regėjimas ne silpnesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi); tinklainės ir regimojo nervo ligos (pigmentinis retinitas, regimojo nervo atrofija, tinklainės atšokimas ir kt.): H30–H36, H47; glaukoma, nekompensuotas akispūdis: H40.I–H40.9, H42; glaukoma, kompensuotas akispūdis: H40.1–H40.9, H42 (esant pradinei kompensuotai glaukomos stadijai, kai akies dugnas normalus, regėjimas ne silpnesnis (su korekcija) kaip 0,6 viena ir 0,2 – kita akimi, nesumažėjus akipločiui, leidžiama vairuoti A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų (be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju) transporto priemones, rankinio valdymo (specialų) automobilį.
Jei yra diplopija ir žvairumas: H49–H50; regėjimo susilpnėjimas dėl nuolatinio šviesos laužiamųjų skaidrių terpių drumstumo arba akių dugno pakitimų, refrakcijos anomalijų ir kitų organinio pobūdžio priežasčių: H 25–H 28, H30–H36, dichromazijos tipo spalvų jutimo sutrikimas: H53.5 - ar asmuo gali vairuoti sprendžiama individualiai.
Klausa. Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduoti kandidatams į vairuotojus ar atnaujinti vairuotojams, priklausantiems 2 grupei, atsižvelgiant į gydytojo otorinolaringologo išvadas; medicininių patikrinimų metu ypač atsižvelgiama į kurtumo laipsnį
Draudžiama vairuoti, jei yra: visiškas kurtumas, kurčnebylumas: H91.3, H91.9 (išimties tvarka, individualiu sprendimu, gydytojų komisija gali leisti vairuoti A; A1; A2; AM; B; B1 ir BE kategorijų (be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju) transporto priemones, rankinio valdymo (specialų) automobilį); lėtinis vienos arba abiejų ausų uždegimas, komplikuotas cholestestomos, granuliacijų, polipų, labirinto fistulės, taip pat nesant efekto po operacijos: H66.1, H66.2, H66.3, H66.4 (po chirurginio gydymo, kai rezultatai geri, nėra svaigimo ir kontraindikacijų, sprendžiama individualiai).
Sprendžiama individualiai: jei yra klausos susilpnėjimas (vienos arba abiejų ausų), kai kalba girdima mažesniu kaip 3 m, šnabždesys – 1 m atstumu, arba abiejų ausų klausos susilpnėjimas, kai kalba girdima mažesniu kaip 2 m atstumu: H90, H91, H93.3; kurtumas viena ausimi ir klausos susilpnėjimas kita ausimi, kai kalba girdima mažesniu kaip 3 m atstumu arba šnabždesys – 1 m atstumu (A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojams, turintiems didelį stažą, individualiu sprendimu leidžiama vairuoti (be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju).
Judėjimo negalia. Jei yra rankos, kojos, plaštakos, pėdos ar abiejų plaštakų, pėdų trūkumas, žymios deformacijos su lokomotorinės funkcijos sutrikimu: Z89.1, Z 89.2, Z 89.3, Z 89.4, Z 89.5, Z 89.6, Z 89.7, Z 89.8, Z 89.9 – sprendžiama individualiai, tačiau tik individualiam transportui be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju.
A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojams turi būti nurodyta, kokia automobilio modifikacija reikalinga ir ar vairuotojui reikalingas ortopedinis įrenginys, kuriuo naudojantis vairavimas nekeltų pavojaus. Apie galimybę vairuoti rankinio valdymo ar su automatine pavarų dėže automobilį sprendžiama individualiai.
Jei yra abiejų rankų trūkumas arba abiejų rankų plaštakų, pirštų kontraktūros, ankilozės, nejudrumas, trukdantys sugriebti ir išlaikyti daiktą; abiejų pečių, alkūnių, riešų sąnarių ankilozės, kontraktūros (net ir fiziologiškai patogios padėties): Z89.3, M24.5, M24.6
A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojams turi būti nurodyta, kokia automobilio modifikacija reikalinga ir ar vairuotojui reikalingas ortopedinis įrenginys, kuriuo naudojantis, vairavimas nekeltų pavojaus. Apie galimybę vairuoti rankinio valdymo ar su automatine pavarų dėže automobilį sprendžiama individualiai.
Širdies ir kraujagyslių ligos. Bendrybės: 1. Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie serga sunkia aritmija 2. Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams su širdies stimuliatoriumi, pateikus gydytojo kardiologo išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras 3. Išduoti ar neišduoti vairuotojo pažymėjimą kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, kurie skundžiasi nenormaliu arteriniu kraujospūdžiu, sprendžiama remiantis kitais apžiūros rezultatais, atsižvelgiant į galimas komplikacijas ir pavojų, kurį jos galėtų sukelti kelių eismo saugumui. 4. Apskritai vairuotojo pažymėjimas neišduodamas kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinamas vairuotojams, kuriuos ramybės būsenoje ar susijaudinus gali ištikti stenokardijos priepuolis. Kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, kurie patyrė miokardo infarktą, vairuotojo pažymėjimai išduodami ar atnaujinami pateikus gydytojo kardiologo išvadą ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras.
Asmenims po miokardo infarkto: I25.2; su implantuotu širdies ritmo stimuliatoriumi: Z95.0; sergantiems II laipsnio su didele rizika ir III laipsnio arterinė hipertenzija: I11–I15, sergantiems sunkiomiss lėtinėmiss plaučių ligomis, II ir III laipsnio kvėpavimo funkcijos nepakankamumu – gali būti draudžiama važiuoti didesniu nei 100 km/h greičiu.
Cukrinis diabetas (E10, E11, E12, E13, E14) Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, sergantiems cukriniu diabetu, pateikus gydytojo endokrinologo išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras kiekvienu atitinkamu atveju.
2 grupės vairuotojams pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami tik ypač išskirtiniais atvejais, kai tai tinkamai pagrindžiama gydytojo endokrinologo išvada ir reguliariai atliekamos medicininės apžiūros.
Individualiu sprendimu gali būti leista vairuoti B; B1 ir BE kategorijos transporto priemones (be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju), vadovaujantis gydytojo endokrinologo išvada. Gali būti draudžiama važiuoti didesniu nei 100 km/h greičiu. Jei būna sąmonės sutrikimų ir komos būsenų, vairuoti neleidžiama.
Neurologinės ligos. Bendrybės: 1. Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, sergantiems sunkiomis nervų ligomis, išskyrus atvejus, kai prie prašymo pridedama gydytojo neurologo išvada. 2. Neurologiniai sutrikimai, susiję su turinčiomis įtakos centrinei ar periferinei nervų sistemai ligomis ar chirurgine intervencija, dėl kurių atsiranda sensoriniai ar motoriniai sutrikimai, darantys poveikį pusiausvyrai bei koordinacijai, privalo būti tinkamai įvertinti atsižvelgiant į jų funkcinius padarinius ir progresavimo riziką. Jei yra ligos progresavimo rizika, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami tik periodiškai įvertinant sveikatos būklę. 3. Asmenims sergantiems epilepsija vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami gydytojui neurologui atlikus patikrinimą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras. Gydytojas neurologas įvertina epilepsijos ar kitų sąmonės sutrikimų būklę, klinikinę formą ir progresavimą, pavyzdžiui, jei pastaruosius dvejus metus nebuvo priepuolių, atliktą gydymą ir jo rezultatus. 2 grupės vairuotojams, kuriuos ištinka ar gali ištikti epilepsijos priepuoliai ar kiti staigūs sąmonės sutrikimai, kandidatams į vairuotojus pažymėjimai neišduodami, o vairuotojams – neatnaujinami.
Epilepsija segantiems yra šie apribojimai:
1) Po pirmo (vienintelio) epilepsijos priepuolio A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojai negali vairuoti 6 mėnesius, kitų kategorijų – 2 metus.
2) Diagnozavus epilepsiją (buvus 2 ir daugiau epilepsijos priepuolių) ir priepuoliams nesikartojant, A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojai negali vairuoti 2 metus, kitų kategorijų – 10 metų.
3) Draudžiama vairuoti priešepilepsinių vaistų nutraukimo periodu ir 6 mėnesius po jų nutraukimo.
4) Kartojantis priepuoliams tik miego metu, po 2 metų A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojams leidžiama vairuoti tik dienos metu, o kitų kategorijų vairuotojams vairuoti draudžiama.
5) Po nepatikslinto sąmonės sutrikimo epizodo A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojai negali vairuoti 6 mėnesius, kitų kategorijų – 2 metus.
Psichikos ir elgesio sutrikimai. Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, turintiems: sunkių psichikos sutrikimų, įgimtų ar sukeltų ligos, traumų ar neurochirurginių operacijų; sunkų protinį atsilikimą; sunkių elgesio sutrikimų dėl senėjimo proceso; arba asmenybės sutrikimų, kurie labai trikdo nuovoką, elgesį ar sugebėjimą prisitaikyti, išskyrus atvejus, kai kartu su prašymu pateikiama gydytojo psichiatro išvada ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras.
Asmenims, sergantiems visų etiologijų demencijomis F00–F03, esant protiniam atsilikimui F72–F79 - vairuoti draudžiama.
Jei yra organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai F04; F05; F06 – sprendžiama individualiai, įvertinus kompleksinio tyrimo duomenis, kompensacijos stabilumą, skiriamą medikamentinį gydymą ar pasveikus.
Jei yra organiniai asmenybės ir elgesio sutrikimai F07 – sprendžiama individualiai, įvertinus kompleksinio tyrimo duomenis, kompensacijos stabilumą, adaptacijos kokybę, skiriamą medikamentinį gydymą.
Jei yra psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant psichotropines medžiagas F1X.1–F1X.9 (remisijų metu sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į remisijų trukmę, stabilumą, adaptaciją, skiriamą medikamentinį gydymą) (X – bet kuris skaičius nuo 1 iki 9, išskyrus 7).
Jei asmuo sega schizofrenija, yra schizotipinis ir kliedesinis sutrikimas F20–29 - esant remisijai ar ribinio lygio rezidualinei simptomatikai, galimybės vairuoti klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į kompleksinio tyrimo duomenis – remisijos trukmę, kokybę, rezidualinę simptomatiką, adaptacijos kokybę, skiriamą medikamentinį gydymą.
Jei yra afektiniai sutrikimai – F30.1–F 0.9; F31.1–F31.9; F32.1–F32.9; F33.0–F33.9, F39 - remisijų metu klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į remisijos trukmę, stabilumą, adaptaciją, skiriamą medikamentinį gydymą.
Esant afektiniai sutrikimams F34; F38 - sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į psichikos sutrikimo simptomų išreikštumą, adaptaciją, skiriamą medikamentinį gydymą.
Esant neuroziniams, stresiniams ir somatoforminiams sutrikimai F40–F48 – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sutrikimus, adaptacijos, ilgalaikio psichotropinių vaistų vartojimo būtinumą
Esant elgesio sindromams, susijusienms su fiziologiniais sutrikimais bei somatiniais veiksniais F50; F51: F53–F59 – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sutrikimus, adaptaciją, ilgalaikio psichotropinių vaistų vartojimo būtinumą.
Esant suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimams F60–F63; F68; F69 – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į dekompensacijų dažnumą, laipsnį, adaptacijos kokybę, ilgalaikio psichotropinių vaistų vartojimo būtinumą.
Esant protiniam atsilikimui F70–F71– sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į praktinius įgūdžius bei adaptacijos kokybę; dėl leidimo vairuoti AM, A1; A; B1; B; BE kategorijų transporto priemones (be teisės užsiimti transporto ūkine veikla), traktorių ir rankinio valdymo automobilį, remiantis psichiatro išvada, sprendžiama individualiai). Pakartotinis sveikatos tikrinimas skiriamas po 3 metų.
Esant psichologinės raidos sutrikimams F72–F79, elgesio ir emocijų sutrikimams, prasidedantiems vaikystėje ir paauglystėje F90–F98 – sprendžiama individualiai.
Psichozinio lygio sutrikimų atveju kokybiška remisija turėtų trukti ne trumpiau kaip 3 metus, nepsichozinio lygio psichikos sutrikimų atveju remisija turėtų trukti ne trumpiau kaip 1 metus. Galimi įvairūs apribojimai, trumpesni pakartotino sveikatos tikrinimo laikotarpiai.
Inkstų susirgimai. 1 grupės vairuotojams, sergantiems sunkiu inkstų nepakankamumu, pažymėjimai gali būti išduodami pateikus gydytojo nefrologo išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras
2 grupės vairuotojams, išskyrus išskirtinius atvejus, kurie tinkamai pagrindžiami gydytojo nefrologo išvada ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras, vairuotojo pažymėjimai neišduodami.
Kiti atvejai. 1 grupės vairuotojams, kuriems buvo persodinti organai ar įdėtas dirbtinis organas, darantys poveikį gebėjimui vairuoti, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami pateikus atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojo išvadą ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras.
2 grupės vairuotojams atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojas privalo tinkamai įvertinti papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos šiai grupei priskiriamos transporto priemonės.
Pastaba. Apie būtinybę vairuoti su akiniais, kontaktiniais lęšiais, klausos aparatu, protezu, draudimą dirbti vairuotoju (užsiimti transporto ūkine veikla), privaloma įrašyti Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininėje pažymoje (F Nr. 083-1/a). Čia įrašomi ir psichologinio tyrimo rezultatai (blogai ir gerai atliktų užduočių santykis), atliekant vairuotojų profesinę atranką („D“ kategorijos, troleibuso, traktorių ir savaeigių mašinų).
P.S. Kaip išlaikyti vairavimo egzaminus ir nustatyta tvarka įgyti vairuotojo pažymėjimą išsamią informaciją galima rasti valstybės įmonės (VĮ) „Regitra“ internetiniame tinklapyje, adresas: www.regitra.lt .