Paskutinėmis praėjusių metų dienomis baigėsi Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Raimundo Vasiliausko trečioji penkerių metų kadencija, po kurios jam buvo pasiūlytos prokuroro pareigos bet kurioje pasirinktoje teritorinėje prokuratūroje. Tačiau šakietis nusprendė jų atsisakyti ir savo turimas žinias, kvalifikaciją  bei 22 metų patirtį panaudoti privačioje teisinėje praktikoje.

 

 

Paklaustas, kodėl atsisakė darbo prokuratūroje, R. Vasiliauskas neslėpė, kad jau per ilgai užsisėdėjo vienoje vietoje ir seniai galvojo apie artėjančius pokyčius. „Norisi būti laisvesniam, mažiau priklausomam. Pats laikas pagalvoti ir apie poilsį, ir apie sveikatą“, - atviravo prokuroras, daugiau nei 17 metų vadovavęs Šakių rajono, o paskutiniaisiais metais ir Jurbarko rajono apylinkių prokuratūroms. Pasak jo, pasitraukti iš teisėsaugos jis neketina - savo sukauptas žinias bei ilgametę patirtį galės panaudoti užsiimdamas privačia praktika, tad diplomas stalčiuje tikrai nedulkės.

„Negaliu sakyti, kad praėję metai buvo sunkūs. Jie buvo darbingi, - tvirtino R. Vasiliauskas, apžvelgdamas prabėgusius metus. -  Ypač įsiminė pirmieji darbo metai prokuratūroje, kur tuomet dirbo vyriausiasis prokuroras, jo padėjėjas, prokuroras – kaltintojas ir tardytojas. Kiekvienas turėjo savo sritį ir ją prižiūrėjo. Darbo buvo daug, nes kiekvienas turėjo sekti ir savivaldybėje, ir kiekvienoje įstaigoje bei organizacijoje priimamus įstatymus. Šiandien šios funkcijos prokuratūra neatlieka.“

Pasak prokuroro, darbuotojai buvo labiau kvalifikuoti, nes patys tyrė visus nusikaltimus. Tam reikėjo daugiau žinių, tai leido pasisemti daugiau patirties, suteikė savotiškos romantikos. „Ne tik kabinetuose sėdėdavom, bet ir vykdavom į nusikaltimų vietas, nustatydavom mirties faktus,  budėdavom, - prisiminė teisėsaugos darbuotojas. – Šiandien to nėra. Prokuroras pririštas prie kompiuterinių technologijų. Jokios romantikos. Tad iš vienos pusės atrodytų darbo sumažėjo, tačiau padaugėjo nusikalstamų veikų.“

R. Vasiliausko teigimu, Šakiuose dviejų prokurorų tikrai per mažai. Reikėtų bent trijų, kurie turėtų du padėjėjus. Tada darbas suktųsi greičiau. Dabar didelę techninio darbo dalį turi atlikti pats prokuroras. „Bylų suvedinėjimas į kompiuterį užima nemažai laiko. Darbo dar padaugės, jei bus įdiegta elektroninė byla, – reikės viską perkelti į sistemą. Juo labiau, kad kompiuteriai seni, jau atgyvenę, internetas, ryšiai, stringa ypač tada, kai to reikia labiausiai“, - neslėpė buvęs prokuroras.

Po prokuratūros reformos, kai Šakių rajono apylinkės prokuratūra buvo priskirta Marijampolės apygardai, R. Vasiliausko darbo vieta buvo nustatyta kaimyniniame Jurbarke. Mat jis, kaip vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, turėjo organizuoti darbą ne tik Šakių, bet ir Jurbarko rajono apylinkių prokuratūrose. „Tai davė daug naudos, praplėtė akiratį. Susipažinau su kito rajono specifika, su žmonėmis ir to krašto problemomis. Buvo proga palyginti, vienur ir kitur įnešti naujovių,  - pasakojo buvęs vadovas. – Juo labiau, kad dirbau ir su pasieniu, su Pagėgių rinktine. Čia taip pat įgijau daug patirties.“

Prokuroras neslėpė, kad nusikalstamumas kiekvienais metais tendencingai auga, tačiau dalis prokurorų darbo tenka policijai, atliekančiai ikiteisminius tyrimus. Be to, kai kurias bylas perėmė apygardos prokuratūra. Atsiradus pakeitimams, kai ikiteisminis tyrimas atribojamas nuo administracinio teisės pažeidimo dėl padarytos žalos dydžio (padidintas tris kartus – nuo vieno iki trijų MGL), krūvis turėtų dar šiek tiek sumažėti, nes daugiau nusikalstamų veikų pateks į administracinės teisės pažeidimų kategoriją. Paprastos vagystės nebebus tiriamos kaip anksčiau su ikiteisminiais tyrimais.

Prakalbus apie prokuratūros reformą, kurią R. Vasiliauskas kritikavo ir anksčiau, prokuroras patikino, kad ji buvo daroma iš viršaus, neatsižvelgiant į žemutines grandis. „ Kritikos aš ir šiandien neatsisakau. Viskas vyko skubotai. Ne be reikalo teismai sustabdė savo reformas. Norėjo pažiūrėti, kaip seksis.  Dabar mato, kad prokurorai „buksuoja“. Gavosi taupymas žmonių ir pinigų sąskaita, - atviravo buvęs vadovas. - Žiūrint į geriau išsivysčiusių Europos šalių pavyzdžius, buvo pastoviai mažinamas prokurorų skaičius, tačiau neįsigilinta, kad ten baudžiamasis procesas ir baudžiamasis kodeksas yra šiek tiek skirtingi. Be to, ne visas veikas ten kontroliuoja ir organizuoja prokurorai, kurie didžiosios dalies bylų, kur nėra nustatytas įtariamasis, net nemato.“

R. Vasiliausko manymu, reforma kažko tikrai nesutaupė. „Dviems rajonams palikus tik ketvirtį vairuotojo etato gavosi paradoksas. Jei vairuotojas nuvažiuoja į vieną rajoną, tai nespėja iš jo grįžti savo darbo laiku. Į Jurbarką ir atgal dar gali suspėti, bet iki Kauno jam jau per toli, - konstatavo faktą prokuroras. – Ne ten taupė, kur reikėjo. Nebuvo atsižvelgta į prokurorų nuomonę ir pageidavimus, praktiškai visose teritorinėse prokuratūrose panaikintos areštinės. Deja... Traukinys nuvažiavo  be mūsų. Blogiausia, kas buvo padaryta - žmonės nutolinti nuo prokuratūrų. Dar ir šiandien ne visi rajono gyventojai susigaudo, kad vyriausiąjį prokurorą galima rasti tik Marijampolėje. Kai aš organizavau darbą dviejuose rajonuose ir mano darbo vieta buvo nustatyta Jurbarke, šakiečiams buvo sunku patekti pas mane - jie turėjo žinoti mano darbo grafiką. Jurbarkiečiai irgi blaškėsi, nežinodami, kur rašyti prašymą ar skundą - į Kauno, į Generalinę ar į Marijampolės prokuratūras.“

Nepaisant to, Šakių prokurorų darbo rodikliai buvo vieni iš geriausių, lyginant su kitais rajonais. Vienais metais daugiau vagysčių, kitais – plėšimų, todėl viską reikia sukontroliuoti, numatyti priemones. Vadovo darbas nėra iš lengvųjų – visą veiklą reikia matyti perspektyvoje. „Tačiau jei yra pradžia, tai yra ir pabaiga, - sako į ateitį optimistiškai žvelgiantis R. Vasiliauskas. –Tie, kas ieško darbo, suranda. Tačiau yra kategorija žmonių, kurie tik verkia ir ima pašalpas. Aišku, sunkiau jaunimui, nes darbdaviui dažnai vien tik diplomo nepakanka, jis ieško darbuotojo dar ir su patirtimi, kurios nedirbus neįgysi. Gaunasi uždaras ratas. Tačiau visos sienos atviros. Patirties galima pasisemti ir kitur. Tik reikia kantriai siekti savo tikslo.“