Vos paėmęs į rankas medinį ilgą pagalį ir palietęs roplį, V. Bugvilas suprato, kad šis padaras nėra mūsų tautosakoje apdainuotas ir lietuvių kadaise labai gerbtas žaltys.

„Kai pajudinome tą gyvatę, ji pradėjo elgtis agresyviai – susisuko į kamuolį, pakėlė galvą aukštyn ir pradėjo atlikinėti kirtimo veiksmus. Žalčiai taip nesielgia, jie nėra agresyvūs“,- komentavo įvykį V. Bugvilas.

Vos gyvatė susiraitė į kamuoliuką, miestelio gyventojai ją užvožė kibiru, po to, pakišę skardos gabalą, ją perkėlė į kubilą, kurį uždengė stikliniu dangčiu. Kai gyvatė buvo „neutralizuota“ ir nekėlė daugiau grėsmės aplinkui susirinkusiems smalsuoliams, nusifotografuoti ar pažiūrėti, kaip atrodo beveik metro ilgio roplys, susirinko bene puse Plokščių gyventojų, o vaikams tai buvo itin smagi pramoga.

 

Daug metų išdirbęs girininku, medžiotojas ir žvejys V. Bugvilas sakė, kad miškuose dažnai matydavęs žalčius, todėl mano, kad rasta vienintelė Lietuvoje pavojinga gyvatė – paprastoji angis.

„Žalčiai atrodo kitaip – jų spalva kitokia ir turi geltonas ausis. Įtarimas pirmiausia kilo dėl to, kad gyvatė ėmė agresyviai elgtis“,- pasakojo V. Bugvilas.

Be to, plokštietis papasakojo, kad netolimais gyvenanti kaimynė prieš kelias savaites yra mačiusi savo kieme gyvatę. Dabar Plokščių gyventojams belieka tik spėlioti, ar tai tas pats roplys, ar jų čia gyvena dar  daugiau. Anot V. Bugvilo, nieko tokio, kad ji čia gyvena, bet blogiausia, jog pievose dažnai žaidžia maži vaikai ir jie gali bandyti paimti gyvatę į rankas,  kaip žinia, angies įkandimas yra pavojingas. Gyvatę iš Plokščių išsivežė Šakių Maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai bei saugiai ją paleido miške. Inspektorius Alvydas Pilipauskas negalėjo  patvirtinti, kad tai buvo angis, nes  į gyvūną neįsižiūrėjo – iš karto jį įleido į maišą, bet iš mačiusiųjų apibūdinimo, pasak A. Pilipausko, galima daryti prielaidą, kad tai buvo paprastoji angis.

Paprastoji angis - tai vienintelis nuodingas Lietuvos roplys. Lietuvoje gan dažna. Kūno viršus pilkas, pilkai ar tamsiai rudas, 75–80 cm. Išilgai nugaros vingiuoja ruda ar juoda juosta. Galva plati, trikampė, ant jos yra X formos raštas. Beje, kaip sako gamtininkai, angies oda gali būti skirtingų spalvų ir piešinio: juodos su pilkai rudais dryžiais bei rudos su juodais zigzagais. Aptinkama drėgnuose miškuose, miško aikštelėse, kirtavietėse, pamiškėse, aukštapelkėse, paežerėse ir vietose, kur auga aukšta žolė. Mėgsta šiltas ir saulėtas vietas. Pasižymi sėslumu: juda aplink savo gyvenamąją vietą 60-100 metrų spinduliu.

 

Tiesa, kaip pažymi gamtininkai, dažnai jos vaizduojamos labai baisios ir pavojingos, nors iš tiesų taip nėra. Kaip sakė Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis, gyvačių nereikia provokuoti, jų liesti, tada jos nekąs.

„Be priežasties gyvatė dažniausiai nepuola. Ji žmogui paprastai kerta tik gindamasi, kai ant jos užminama, atsisėdama, per daug priartėjama“,- aiškino vyriausiasis gydytojas.

Įkandus gyvatei svarbiausia be reikalo nepanikuoti, nes širdis gali sustoti ne nuo gyvatės nuodų, o iš baimės. Dažniausiai atsiranda bendri organizmo negalavimo požymiai: pykinimas, silpnumas, galvos skausmas, vėmimas, troškulys. Pasak A. Klimaičio, įkandus gyvatei reikia stengtis užveržti vietą virš įkandimo, kad neužsikrėstų kraujas, ir kreiptis pagalbos į medikus. Tiesa, 15 m. mūsų rajono ligoninė turėjo vakciną nuo pavojingų roplių įkandimų, dabar šios vakcinos nebeturime. Ją turi dabar tik Lietuvos Toksikologijos centras ir Kauno klinikinė ligoninė. Šakių ligoninės vadovas aiškina, kad jeigu mūsų rajone įkąstų angis, tai medikai pirmiausia suteiktų reanimacijos pagalbą pacientui, o tik diagnozavę, kad  reikia specialios vakcinos, gabentų į Kauno klinikas. Tačiau, anot vyriausiojo gydytojo, tokių atvejų mūsų rajone pasitaiko retai.

 „Gal prieš penkerius metus buvo žmogui įkandusi gyvatė, dažnai tokių atvejų nepasitaiko“,- aiškino ligoninės vadovas.

 

Anot V. Bugvilo, dabar svarbiausia Plokščių gyventojams sužinoti, ar tai buvo vienintelė tokia nekviesta miško viešnia jų miestelyje, ar čia gyvena visa jų šeimyna.

„Gyvatės vaikus veda rugpjūčio viduryje ir jie jau nuo mažų dienų yra nuodingi. Nenorėtume, kad kažkas blogo atsitiktų mūsų vaikams, tad vyresniems paaiškinome, kad, gink Dieve, neimtų į rankas jokio šliaužiančio daikto“,- sakė. V. Bugvilas.

Paklaustas, iš kur galėjo jų gatvėje atsirasti pavojinga gyvatė, buvęs miškininkas tik gūžčioja pečiais. Gali būti, kad roplį parsivežė žmonės iš miško su malkomis, o Nemuno statūs šlaitai  - puiki vieta gyvatėms veistis. Belieka tikėtis, kad tai buvo vienintelis Plokščių miestelio svečias...