Birželio 29 d. į redakciją kreipėsi 1935 m. gimimo Šakių miesto gyventoja Stefanija Bukauskaitė, kad Draugystės tako gatvės pirmojo namo rūsyje laikomos užrakintos penkios katės. Pati S. Bukauskaitė gyvena Gimnazijos gatvėje, tačiau jau ne vienerius metus kartu su šio namo gyventoja Janina rūpinasi aplinkiniuose daugiabučių kiemuose gyvenančiomis benamėmis katėmis. Pasikvietę į pagalbą Šakių seniūnijos darbuotoją Vladą Ratkevičių, vykome vaduoti kačių iš nelaisvės.

 

 

Anot S. Bukauskaitės, prieš dvi dienas piktavalis Draugystės tako pirmojo namo gyventojas Vytautas K. tyčia uždarė į rūsyje esančio šilumos tinklų sanitarinio mazgo patalpas 5 kates ir ten jas užrakino. Be to, jis užmūrijo ir name iš kiemo pusės esančios sienos angą, pro kurią, pasak S.  Bukauskaitės, anksčiau katės lįsdavo pirmyn ir atgal į šio namo rūsį. Įprastai dvi kačių globėjos gyvūnėlius šeria kiemuose, o po šio daugiabučio namo langais įrengta net speciali kačių šėrykla. Keletą metų iš eilės benames kates šerianti Stefanija sako, kad ji pašarams išleidžia per mėnesį apie 10 eurų. Šakių maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorius Alvydas Pilipauskas teigia, gyvūnų šėryklų vietas mieste gali nustatyti tik miesto savivaldybė.  Inspektoriaus žiniomis, tokių šėryklų mūsų mieste kol kas nėra įregistruota. Beglobius miesto gyvūnus seniūnijos pageidavimu gali priglausti Marijampolėje esanti gyvūnų globos organizacija „Mindraja“, kuriai už šias mūsų miestui teikiamas paslaugas moka rajono savivaldybė. Tačiau pirmiausia apie tokią problemą turi pranešti patys gyventojai. Akivaizdu, kad Draugystės tako namo gyventojai pagalbos į valstybines institucijas niekada nesikreipė dėl kieme valkataujančių kačių, nes jos turi dvi puikias prižiūrėtojas.

„Mes maitiname tik tas katytes, kurios čia apie daugiabutį namą slampinėja, jos kažkur turi gyventi ir nėra laukinės katės, nes prisileidžia žmones, vadinasi, kadaise buvo naminės. Be to, stengiamės „sutvarkyti“ mažus kačiukus: tik gimusius panardiname į vandenį ir viskas. Jei ne mudvi su Janina, nežinau, kiek čia tų kačių būtų“,- pasakojo S. Bukauskaitė.

Kaip pasakojo aktyvi kačių globėja Stefanija, viena katė atsivedė kačiukų šio namo rūsyje. Pašnekovė iš pradžių bandė katę su vaikais apgyvendinti kieme, kad ši netrukdytų namo gyventojams, bet gudri mamytė vis susinešdavo savo atžalas atgal į rūsį. Atėjusi vieną rytą pašerti savo globojamų gyvūnėlių, Stefanija pasigedo būtent šios katės ir jos keturių vaikų. Apsidairiusi aplinkui, ji pastebėjo, kad daugiabučio namo sienoje esanti landa, per kurią anksčiau migravo katės pirmyn ir atgal, yra užpurkšta statybinėmis putomis. Uoli senolė iš karto puolė ieškoti savo globojamų gyvūnėlių namo rūsyje ir konstatavo faktą – katės užrakintos rūsyje esančiose šilumos tinklų sanitarinėse patalpose. Jai antrino draugė Janina, kuri su mumis bendrauti atsisakė, tačiau prisipažino, kad prie durų, kur neva užrakintos katės, prieš dvi dienas pripylė ėdalo , kad jos nenumirtų iš bado. Pabandžius pasibelsti Vytautui K. į duris, šis jų mums neatidarė ir apie kačių „prevenciją“ nieko nepaaiškino.

Kad patektume į rūsyje esančias patalpas,  teko kreiptis į UAB „Šakių šilumos tinklai“. Atvažiavę specialistai atrakino duris, tačiau patalpoje kačių, deja, neradome... Pas duris gulėjo tik kačių maitintojų gyvūnėliams papiltas maistas, tačiau viduje nebuvo net specifinio šiems keturkojams būdingo kvapo. Kad kačių nepavyko rasti,  jų globėjos tuo negalėjo patikėti.

„Katytės  kažkur turi būti. Juk negalėjo išgaruoti. Tada jos yra kitoje rūsio pusėje, kur šiluminė trasa išsidėsto per visą daugiabučio pastatą. Ten irgi viskas užkalta, neina joms išlįsti ir sienoje anga uždaryta“,- bandė aiškinti S. Bukauskaitė.

Tačiau priėjus prie pašnekovės minimų durų, už jų jokio kačių kniaukimo nesigirdėjo, o pro lentų tarpus matėsi tuščios rūsio patalpos, kuriose tikrai apstu angų, pro kurias gyvūnai galėtų išlįsti laukan... Paklausta, ką ketina daryti toliau, S. Bukauskaitė atsakė, kad geriau išdaušianti rūsio langus, bet gyvūnų įkalintų ten nepaliksianti.