Visoje Lietuvoje sparčiai plintantys pavojingieji Sosnovskio barščiai kelia didelį susirūpinimą ir  žmonėms, ir valdžios institucijoms.

 

Mūsų rajone nepageidaujamų augalų naikinimu viešose vietose pagal galimybę rūpinasi savivaldybė. Tačiau kaip sakė Ūkio skyriaus vyresnioji specialistė Asta Cikanienė, šiemet savivaldybė negavo lėšų kovai su nepageidaujamu augalu. Anot jos, per pastaruosius dvejus metus savivaldybė inicijavo net keletą viešinimo projektų kovai su Sosnovskio barščiu: buvo aiškinama, kaip taisyklingai kovoti su šiuo augalu, nemokamai dalinamos informacinės brošiūros.

Atsižvelgdama į tai, kad Sosnovskio barščiai Lietuvoje sparčiai plinta, o jų naikinimas neefektyvus, Aplinkos ministerija subūrė darbo grupę, kurios užduotis buvo išanalizuoti šią problemą ir numatyti efektyvias augalų naikinimo priemones. Darbo grupė konstatavo, kad iki šiol taikytos barščių naikinimo priemonės nepakankamos. Reikėtų dar daug ką nuveikti: plėsti herbicidų efektyvumo tyrimus, parengti rekomendacijas žemės savininkams dėl naikinimo, atlikti tikslesnę augalų užimtų plotų apskaitą.

Darbo grupės nariai atkreipė dėmesį, kad ten, kur intensyviau ūkininkaujama, ši problema išsisprendžia savaime, nes didžiausias šių augalų priešas yra nuolatinis žemės dirbimas ir elementari pasėlių priežiūra. Tačiau Sosnovskio barščiai sėkmingai gyvuoja nenaudojamose žemės ūkio paskirties žemėse, pamiškėse, paežerėse, apleistose fermose ir sodybvietėse, kitoje sunkiau prieinamoje žemėje. Todėl siūlymas panaudoti šiuos augalus, tarkime, biokurui – neįgyvendinamas.

Sosnovskio barštis į Lietuvą buvo įvežtas iš Kaukazo kaip eksperimentinis augalas silosui. Jo žiedynai yra skėčio formos, panašūs į milžiniškų krapų, žydi baltai. Užaugančio iki 3 m augalo lapai yra maistingi, tinka gyvuliams šerti, bet labai kenksmingi žmogui. Šie augalai yra sunkiai išnaikinami, nes išaugina ir subrandina daug sėklų. Tai nepaprastai vislus, gajus, nereiklus augalas. Sistemingai naikinant sunyksta tik po 5–10 metų.

 

„Draugo“ inf.