Pirmadienį posėdžiavo rajono Ekstremaliųjų situacijų komisija, kuriai priklauso visų pagrindinių rajono specialiųjų ir kitų atsakingų tarnybų atstovai. Ir toliau nerimą kelia paukščių gripo grėsmė, šiuo klausimu daugiausiai ir buvo diskutuota.

Primindamas, kad vasario 27 d. Kaune nustatytas pirmas paukščių gripo atvejis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Alvydas Pilipauskas kalbėjo, kad situacija išties rimta. Specialistas priminė, kad rajone didelių paukštynų nėra, tik du stambesni ūkiai Gelgaudiškio ir Lukšių seniūnijose. Anot A. Pilipausko, nustatyta paukščių gripo viruso atmaina H5N8 nėra pavojinga žmogui, bet itin pavojinga naminiams paukščiams – užkrėstame ūkyje gali nugaišti iki 100 proc. bet kurios rūšies sparnuočių. Beje, užkratas ilgai išsilaiko – paukščių išmatose virusas gali būti aptinkamas iki 105 dienų, aplinkoje – iki 1,5–3 mėnesių. Infekavimo požymiai (sumažėjęs dėslumas, vandens ir pašarų suvartojimas) trunka iki penkių parų, keli gaišimai galimi po 3–5 dienų.

Specialistas patikslino, kad rajono žiniasklaidoje informavo visuomenę apie paukščių gripo grėsmę, tarnyba yra parengusi atmintines paukščių laikytojams ir apeliuoja į žmonių sąmonę, kad patys saugotų savo ūkius. Tiesa, tikslaus skaičiaus, kiek paukščių laikoma rajone, – niekas nežino.

Nustačius paukščių gripo virusą ūkyje, visi paukščiai, produkcija, kiaušiniai, lesalai, pakratai ir menkavertis inventorius turi būti sunaikinti. Aplinkui židinius nustatomos apsaugos ir priežiūros zonos, apsaugos zonose trijų kilometrų spinduliu išnaikinami naminiai paukščiai visuose ūkiuose. A. Pilipauskas iškėlė klausimą, kur tokiu atveju būtų dedami nugaišę ir sunaikinti paukščiai? Pasirodo, rajone buvo numatytos penkios gyvulių ir paukščių laidojimo vietos, bet šiuo metu viena likusi Lekėčių seniūnijoje. Kaip paaiškino Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Šakių rajono agentūros vedėjas Kęstutis Lopeta, dar 2006 m. buvo parinktos tokios vietos buvusiuose sąvartynų ir smėlio karjerų vietose, bet 2008 m. buvo gautos Lietuvos geologijos tarnybos išvados, kad tos vietos neatitinka reikalavimų. K. Lopeta dar pridūrė, kad 2014 m., prasidėjus afrikiniam kiaulių marui, Lekėčiuose buvo parinkta vieta gyvulių laidojimui. Posėdyje dalyvavęs Šakių miškų urėdijos vyr. miškininkas Simonas Šilingas patikslino: minėta vieta yra miško žemė, ten esantis mažasis smėlio karjeras ateityje bus rekultivuojamas ir 2018m. pavasarį užsodintas mišku. K. Lopeta patikslino, kad tokios gyvulių laidojimo vietos turėtų būti įrengiamos vietovėse, kur vyrauja priemolis, t. y. žemė nelaidi gruntiniams vandenims. Kitu atveju, rengiant tokias gyvulių ir paukščių laidojimo vietas, reikia pakloti specialią dangą. Prieita prie išvados, kad šiuo metu rajone kol kas tinkamos vietos laidoti gyvulių gaišenas nėra.

Susirinkę svarstė: galbūt paukščių augintojai paukščių gaišenas galėtų laidoti savo ūkyje? Kaip paukščiai būtų utilizuojami, jei rajone atsirastų paukščių gripo židinys, negalėjo atsakyti rajono veterinarijos tarnyba. Jie patikino, kad visi veiksmai būtų derinami su VMVT, galbūt paukščių gaišenas tektų gabenti į UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“.

Toliau Ekstremaliųjų situacijų komisija kalbėjo kitais klausimais.

Kalbėdamas apie užtvankų, kurios pagal panaudos sutartį perduotos savivaldybei, būklę, rajono Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Vilhelm Haase patikino, kad savivaldybei priklausančios dešimt užtvankų šiuo metu pavojaus gyventojams nekelia ir tik dviem užtvankoms – Jurgupio ir Sintautų – reikalinga atlikti specialiąją apžiūrą. Minėtai Sintautų užtvankai tvarkyti numatytos lėšos.

„Šių metų biudžete lėšų yra numatyta dar keturių užtvankų – Lukšių, Gerdžiūnų, Totorviečių ir Sintautų – priežiūrai ir remonto darbams. Pernai buvo atlikti remonto darbai Ritinių, Voverių bei Kidulių užtvankose. Likusios užtvankos yra patenkinamos būklės. Didelio potvynio šiuo metu nėra, Valiulių užtvankoje vanduo yra pakilęs iki pusės metro, o Voverių užtvankoje 60 cm. Šią užtvanką stebime kasdien, bet manau, kadangi sniego nėra, potvynis negresia“, – sakė žemės ūkio skyriaus specialistas V. Haase ir pridūrė, kad šiuo metu prasčiausiai atrodanti Būblelių užtvanka, kurią 2017–2019 m. numatoma suremontuoti.

Informaciją apie gaisrus atvirose teritorijose pateikė Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šakių priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Rekešius. Pasak jo, 2015 m. atvirose teritorijose kilo 52 gaisrai, 2016 – 22 gaisrai. V. Rekešius patikino, kad kiekvienais metais vykdomos prevencinės priemonės, pasitelkiama žiniasklaida, organizuojami reidai kartu su aplinkosaugininkais bei miškininkais.

„Belieka pasidžiaugti, kad gaisrų miškuose neturim, o specialaus pasirengimo pavasario gaisrams atvirose vietose mums kol kas nereikia – tiek valstybinė, tiek savivaldybės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba susitvarko pačios“, – susirinkusius informavo V. Rekešius.