Trečiadienį tyrimą dėl Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių su Rusijos energetikos ir Lietuvos nusikalstamo pasaulio atstovais atlikęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pateikė išvadą, kad jis veikė prieš Lietuvos valstybės interesus. M. Bastys po išvadų ketvirtadienį kreipėsi į Generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu pagal nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso (BK) 118 straipsnyje, požymius.

Dėl išvadų balsuos visas parlamentas. „Rosatom“ stato atominę elektrinę Baltarusijoje, netoli sienos su Lietuva, įmonės planuose anksčiau buvo ir jėgainė Karaliaučiaus krašte. Komitetas taip pat konstatavo, kad „artimi Seimo nario M. Basčio ryšiai su buvusiais ir esamais Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais bei esamais nusikalstamo pasaulio atstovais kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“. Už tokią išvadą balsavo aštuoni komiteto nariai.

 

NSGK pirmininkas Vytautas Bakas teigė, kad įvyko net aštuoni posėdžiai, tyrinėtas net trylikos metų laikotarpis.

„Norėjome išvaduoti savo energetiką nuo įtakos iš Rytų. Tam tikrus pono Basčio ryšius ir veiksmus specialiosios tarnybos pradėjo fiksuoti dar iki 2004 metų. Jis palaikė sisteminius ryšius su Rusijos žvalgybos pareigūnais. Vienas jų buvo išsiųstas iš Lietuvos, o kitas vienoje ES šalių paskelbtas „persona non grata“, – kalbėjo V. Bakas.

Anot jo, buvo aktyviai siekiama per energetikos tinklų jungimą, naujų elektrinių projektus padaryti Lietuvą priklausomą nuo Rusijos.

„Ši istorija primena vadovėlinę verbavimo ir veikimo schemą. Kai pradedama nuo nedidelių uždavinių ar paslaugų ir einama prie stambių projektų ir stambios įtakos. Matome įvairių paskatų, bet ponas Bastys iš nelabai žinomo politiko pasiekė savo karjeros viršūnę“, – nuostabos neslėpė V. Bakas.

Ketvirtadienį pranešta, kad M. Bastys po išvados, jog veikė prieš Lietuvos valstybės interesus ir jo ryšiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu pagal nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso (BK) 118 straipsnyje, požymius.

„Šiandien kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, nes esu apkaltintas sunkiu nusikaltimu – Valstybės išdavimu. Esame teisinė, demokratinė Valstybė. Manau, kad tik teismas gali konstatuoti, ar esu atlikęs tokius BK 118 straipsnyje numatytus veiksmus“, – sakė jis naujienų agentūrai „Elta“.

M. Bastys nesutinka, jog jo veiksmuose yra nusikaltimo požymių, tačiau NSGK tikina turintys pakankamai duomenų, kad jis veikė prieš Lietuvą.

Seimo NSGK nesiėmė pateikti nuomonės dėl apkaltos M. Basčiui todėl, kad Seimo Statutas nesuteikia jam tokių įgaliojimų. Apkaltos klausimą Seimas yra pavedęs spręsti specialiai apkaltos komisijai, kuri šiuo metu yra sustabdžiusi savo darbą. Po NSGK išvadų ši komisija žada savo darbą atnaujinti.

„Draugo“ inf.