Trečiadienio popietę dabar jau eilinis pilietis, netgi bedarbis, buvęs Seimo narys Mindaugas Bastys abiejų rajono laikraščių atstovus, keletą savo bendražygių partiečių pakvietė į spaudos konferenciją, kurios metu norėjo smulkiau pakalbėti apie apkaltos procesą, atsakyti į kylančius klausimus, papasakoti apie tyrimą poligrafu ir padėkoti buvusiems ir esantiems kartu.

Jei ne į Seimą, tai į tarybą

Tiesa, nors rinkimų data jau paskelbta, M. Bastys sako kol kas negalintis pasakyti – kels savo kandidatūrą į Seimą Zanavykų rinkimų apygardoje, ar ne. Be to, nėra tikras, ar tai darytų kaip savarankiškas kandidatas, ar kaip partinis žmogus.

„Davęs sau tokią užduotį – turiu apvažiuoti kiek įmanoma daugiau rinkiminių apylinkių, susitikti su žmonėmis, pasakyti, kodėl aš atsisakiau mandato <...> Atsakymą matysiu susitikimuose su rinkėjais. Jie rodys prielankumą ir pritarimą, kad aš dalyvaučiau rinkimuose ar ne“, – apie galimą kandidatavimą į Seimą kalbėjo M. Bastys, vėliau sakęs, kad šio klausimo išsamiau neaptarinėjo ir su Lietuvos socialdemokratų partijos Šakių skyriaus nariais. Susitikimas buvo tik su prezidiumu. Beje, narystės partijoje jis dar neatstatęs.

Tiesa, jei nutiktų taip, kad nekandidatuotų Zanavykų rinkiminėje apygardoje, neatmeta galimybės dalyvauti savivaldybių rinkimuose ir tapti Šakių rajono savivaldybės tarybos nariu.

„Jei ir nebūsiu tarybos narys, Šakių kraštas man visada bus svarbus, liksiu bendruomeniniame gyvenime. Neslėpsiu, čia turiu ir žemės, esu „Agrolina“ akcininkas, čia yra žmonės ir man svarbu, kad jiems sektųsi“, – kalbėjo buvęs Seimo narys.

Mato mėtymąsi

Nuo savivaldos jis ir dabar nenutolęs ir ne viskas, kas vyksta rajone, jam patinka – mato nemažai mėtymosi. Pavyzdžiui, dėl Zyplių dvaro. Jam nesuprantama, jei buvo pradėti strateginiai žingsniai, projektas patvirtintas Regioninėje plėtroje, pažadėtas finansavimas, kaip galima pasakyti „ne, nereikia“. Viskas, pasak M. Basčio, turi vykti žingsnis po žingsnio. Turi jis nuomonę ir apie vykdomą savivaldybės pertvarką.

„Man tikrai nepriimtina, kada visiškai nesitarę, nesikalbėję su žmonėmis, o siaurame rate paėmėme ir nukirtome. Žmonės ištisus dešimtmečius dirbo, atidavė daug laiko, žinių, tarnavo nuoširdžiai, gal vieni geriau, kiti prasčiau, to nevertinsiu, ir staiga jūs esate neįdomūs. Tokių dalykų negali būti“, – dalijosi mintimis.

Daugiau detalizuoti neigiamų dalykų M. Bastys nenorėjo, o paklaustas apie teigiamus, po mąslios pertraukėlės įvardijo Vasario 16-osios renginį Šakiuose, nors kai kam, pasak jo, buvo rodoma akivaizdi nepagarba.

Prašo peržiūrėti bylą

Visgi pagrindinė susitikimo mintis, kaip įvardijo pats susitikimo iniciatorius, save pristatęs laisvu, eiliniu ir darbo kol kas neturinčiu piliečiu, išsamiau pakalbėti apie apkaltos procesą, parodyti dėmesį vietiniams žmonėms. Nemažai jis pasakojo ir apie tai, kaip Lenkijoje buvo tikrinamas poligrafu ir kad iš tikrųjų pats procesas sukelia nemažą įtampą, tačiau užtikrintai tikėjęs savimi ir mielai sutiko su advokato Juozo Gaudučio pasiūlymu pasitikrinti bei džiaugiasi teigiamomis tyrimo išvadomis. Būtent ši medžiaga, įsitikinęs M. Bastys, buvo svarbi ir Seimo nariams, kurie po balsavimo jo apkaltai nepritarė, nors Konstitucinis Teismas nusprendė, kad M. Bastys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką. Beje, jis Konstituciniam Teismui dar kovo 12 d. pateikė prašymą, kad byla būtų iš naujo peržiūrėta ir nagrinėjama. To prašoma ne tik remiantis „esminėmis aplinkybėmis, kurios gali pakeisti Konstitucinio Teismo išvadą, nes buvo pateikta ne iki galo ištirta medžiaga ir to pasekoje padaryta klaida“, bet ir dėl to, kaip mano M. Bastys, jog buvo pažeistas nešališkumo principas nagrinėjant bylą.

„Tai, kad tas pats asmuo (kalbama apie Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoją Stasį Šedbarą – red. past.) aktyviai dalyvavo Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo procese, o vėliau Konstitucinio Teismo posėdyje, kelia pagrįstas abejones, ar teisėjų dėkingumas neperaugo į palankumą, o tai sutrukdė teismui priimti teisingą ir nešališką sprendimą. Teismo argumentai apie tai, kad sąmoningai nuslėpiau savo pažintis su buvusius KGB darbuotoju P. Vojeiko, nėra pagrįsti įrodymais, o yra tik išvestinės prielaidos“, – rašo M. Bastys prašyme ir pasiguodžia, kad iki šiol nesulaukė jokio atsakymo.

Be to, teismo sprendimas buvo priimtas balsuojant keturiems už ir penkiems prieš, tačiau ši detalė, pasak M. Basčio, ko gero, nebuvo fiksuota jokioje žiniasklaidos priemonėje, „nes niekam nereikėjo teisybės, o reikėjo burbulo“. Tačiau ar iš Seimo pasitraukęs politikas nemano, kad kova su Konstituciniu Teismu lygi kovai su vėjo malūnais?

„Aš lygiai taip pat, kaip Konstitucinis Teismas, kaip visuomenė, noriu, kad pas mus vyrautų teisiniais pagrindais kuriama valstybė“, – sakė M. Bastys, pabrėžęs, kad jis kaip pilietis, kaip buvęs Seimo narys privalo rodyti tam tikrus standartus ir kelti reikalavimus net ir Konstituciniam Teismui. „Manau, tai bus pamoka Konstituciniam Teismui ateityje nepasiduoti, kiek tai įmanoma, politiniam spaudimui. Nes mažiausias pasidavimas politiniam spaudimui gimdo klaidas“, – įsitikinęs valstybės išdaviku vadinamas M. Bastys.

Kalti konservatoriai

„Tikrai nesu koks veikėjas, kuris veiktų ar dirbtų prieš Lietuvą. Atvirkščiai, dirbu už Lietuvą ir dėl Lietuvos ir galiu pasakyti, kas šiandiena mane labiausiai neramina“, – patriotiškumu spaudos konferencijoje tryško buvęs seimūnas, savo dešinėje pasidėjęs ir Konstituciją.

Pasak jo, beveik 50 proc. šalies gyventojų gyvenimas pablogėjo, jie gyvena prasčiau. Tad dalijosi mintimis apie skolinimąsi, „kuris kainuoja milijardą eurų“ ir skolinamės brangiau.

„Kai saugumas kalba apie tam tikras grėsmes, mano įsitikinimu, didžiausia grėsmė čia, kai žmonės valstybėje jaučiasi nesaugiai ir jų gyvenimas blogėja“, – mintimis dalijosi politikas.

Kalbėdamas apie chaosą Seime, jis sakė, kad daug prie to prisideda opozicijoje esantys konservatoriai, nes jiems esą tai tiesiog naudinga. M. Basčio nuomone, jie turėtų galvoti ne apie tai, kaip destabilizuoti padėtį, ką apkaltinti, o ką padaryti, kad būtų visiems geriau.