Nepavydėtinoje situacijoje – be darbo, pajamų ir net maisto – atsidūręs šiuo metu Prūseliuose (Šakių sen.) įsikūręs Gintautas kreipėsi į žurnalistus, vildamasis, kad galbūt kažkas pasiūlys darbo, suteiks tą šiaudą, už kurio užsikabinęs galėtų toliau gyventi. Dėl to, kad atsidūrė duobėje, jis kaltina tik save, tiksliau alkoholį, ir sako, kad yra pasiryžęs keistis, nors supranta, kad gandai sklinda greitai, galbūt ne vienam jis atrodo nepatikimas...

Gintautas parašė žinutę su prašymu pagelbėti, tad susitinkame pasikalbėti. Pakviečia užeiti į vidų, bet apgailestauja, kad negali kava pavaišinti, nes maisto atsargos visai išseko. Pripažįsta teturintis keletą bulvių, pusę pakelio makaronų, grįždamas su dviračiu iš Šakių sako kažkur pasirinkęs obuolių.

„Dasigyvenau iki to, kad sėdžiu be maisto, malkų, darbo...“ – nedaugžodžiauja vyras ir pripažįsta, kad mums parašyti irgi nebuvo lengva, bet privertė aplinkybės.

Įsikalbame, kad anksčiau gyveno Gelgaudiškyje, bet išsiskyrė jo ir gyvenimo draugės keliai, tad vasaros pabaigoje pasiėmęs paskolą įsigijo buvusios parduotuvės komercines patalpas Prūseliuose, kur šiuo metu ir glaudžiasi. Tiesa, patalpose jaučiasi vėsuma, tačiau vyras pripažįsta, kad beveik nekuria pečiaus, nes kuro atsargos – kelios pliauskos malkų. Be darbo jis maždaug mėnuo, bet kol turėjo šiek tiek santaupų, dar buvo ir maisto, ir ne taip baisu viskas atrodė. Dabar santaupos baigėsi, neturi už ką ir telefono sąskaitos pasipildyti, bankui paskolos įnašą atlikti, baiminasi, kad ir iš čia neišmestų, jei nesumokės bankui. Tikina po apylinkes su dviračiu važinėjęs, darbo prašęs, bet niekas nieko...
Tiesa, jis ne koks vargeta, o darbingo amžiaus pusamžis vyras, tik nemažai „kvailysčių pridaręs“.

„Turėjau pastovų darbą, autoservise ilgai dirbau. Moku daug ką dirbti, esu du namus nuo... iki... įrengęs, esu sveikas, tai negaliu išmaldos prašyti“, – sako Gintautas ir įvardija savo nelaimių priežastį – alkoholį.

„Didžiausia mano klaida, kad nervus visada puoliau skandint alkoholy“, – pripažįsta pašnekovas.

Būtent dėl to jis neseniai prarado vairuotojo pažymėjimą, buvo konfiskuotas ir automobilis, tad neteko ir darbo. Liko vienintelė susisiekimo priemonė – dviratis.

Tik susipykęs su drauge savo liūdesį taip pat skandindavęs stiklelyje, būdavo į darbą ir kelias dienas nenueina.

„Ilgai mane kentė, gal kokie keturi penki kartai buvo, bet vieną dieną pasakė, kad daugiau galiu neateiti“, – apie vieną iš darbdavių kalba Gintautas.

Tačiau atsidūręs ten, kur yra dabar, sako turėjęs laiko apgalvoti, perkainoti vertybes. Anksčiau ir draugų netrūko, kurių dabar nė vienas pagalbos rankos neištiesė.

„Kol vaišinau, vežiojau, buvo gerai. O dabar, kai pagalbos reikia man, nusisuko. Sakė pažiūrėsim, pažiūrėsim, bet mėnuo ir nieko. Būna, paskambina, gerti siūlo, bet aš dabar užsidirbti noriu, valgyt neturiu. Kaime prisigerti jokių problemų“, – kalba vyriškis ir atvirauja išgirdęs patarimų užsinerti kilpą ant kaklo – esą tokia nepavydėtina jo situacija.

„Bet aš taip negalvoju, turiu planų, noriu mest gert“, – sako Gintautas ir prasitaria pradėjęs lankyti anoniminių alkoholikų (AA) užsiėmimus, tris savaites negėręs.

„Viskas čia dar labai šviežia“, – paaiškina pašnekovas.

Vyras tikina po AA susirinkimų jaučiantis pokyčius, grįžtantis su šviesesnėmis mintimis ir žada nesustoti.

„Manau, galiu pilnai susitvarkyti“, – optimistiškai nusiteikęs pašnekovas.

Jis norėtų, kad kažkas, perskaitęs jo istoriją, darbo suteiktų. Sako ir gyvulius prižiūrėti galėtų, ir namą įrenginėti, nes moka ne tik apdailos darbus dirbti, sutiktų apskritai bet kokius pagalbinius darbus dirbti. Svarsto, galbūt atsirastų, kas ir darbą pasiūlytų, ir apgyvendinti galėtų, nes su dviračiu daug neprivažinėsi, žiema artėja. Nespjauna ir į užsienį, sako vienur kitur skambinęs, bet išgirdę, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo ar nemoka užsienio kalbos, apie įdarbinimą kalbą baigia.

Klausiu, ar kreipėsi pagalbos į seniūniją, savivaldybę, Užimtumo tarnybą ar, paprasčiau tariant, į Darbo biržą.

„Nesikreipiau, nes pagalvojau, kas po tokių įvykių norės su manim kalbėti“, – sako Gintautas ir prasitaria, kad jis net ne mūsų rajone registruotas.

Visgi pokalbiui einant į pabaigą vyras nudžiunga išgirdęs patarimą bent iki labdaros valgyklos nuvažiuoti, domisi, tai kurgi ta seniūnija yra, svarsto – gal ir į Užimtumo trnybą užsuks. Visgi pažadame išspausdinti jo telefono numerį, kad jeigu kažkas norėtų pagelbėti, galėtų su juo susisiekti.

Gintauto tel. nr. 8 662 40 351.