2022-aisiais Lietuvoje minimus Savanorystės metus gruodžio 28 d. Vilniuje užbaigė padėkos „Carito“ savanoriams šventė. Kokie jie buvo Šakių „Caritui“, mintimis dalinasi organizacijos vadovė Vilija Matulaitienė.

Praeitų metų gruodžio pabaigoje į Ukrainos centrą Vilniuje, kur vyko padėkos „Carito“ savanoriams šventė, suvažiavo savanoriai iš visos Lietuvos, tarp jų ir keturios šakietės. Šventės dalyvius sveikino pirmoji ponia Diana Nausėdienė, apaštališkasis nuncijus Lietuvoje Petar Rajič, kardinolas Sigitas Tamkevičius, Lietuvos vyskupai, socialinės politikos architektai ir praktikai.

Kaip pabrėžia „Carito“ globėjas arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, savanorystė šiais metais ypač augo.

„Caritas“ yra katalikų bažnyčios karitatyvinė veikla. Tai organizacija, visame pasaulyje vykdanti humanitarinę veiklą ir padedanti vargstantiems. Lietuvoje „Caritas“ savo tarnystę sieja su Kristaus sekimu, jo Gerosios Naujienos liudijimu“, – primena arkivyskupas.

Tiek kalbėjęs arkivyskupas, tiek Lietuvos „Carito“ vadovė Deimantė Bukeikaitė pabrėžė, kad karas Ukrainoje labai paspartino įsitraukimą į savanorystę.

„Šie metai buvo labai turtingi žmonėmis, kurie nori dalintis. Karo pradžioje mes sulaukėme užklausų tūkstančių žmonių, kurie nori prisidėti prie organizacijos veiklų savo žiniomis, darbais ir, aišku, lėšomis, – kalbėjo „Carito“ vadovė. – Mes galime didžiuotis – „Carito“ bendruomenę sudaro apie 4 tūkst. savanorių visoje Lietuvoje ir apie 270 darbuotojų. Jei nori žmogus į mūsų organizaciją, yra caritas.lt svetainė, ten yra kontaktai, galima parašyti, paskambinti. Visi yra laukiami.“

Kokie šie metai buvo Šakių „Caritui“, jau po padėkos šventės kalbamės su V. Matulaitiene.

Anot pašnekovės, iš padėkos savanoriams šventės Vilkaviškio vyskupija grįžo su nominacija „Metų užmojis“. Šakių „Carito“ jaunieji savanoriai Domantė, Dominykas ir Justas padėjo senjorams pradėti naudotis arba pagilinti jau turimas žinias ir dar patobulėti informacinių technologijų srityje.

Pasak V. Matulaitienės, Šakiuose yra apie dešimt savanorių, o kilus karui Ukrainoje gretos išaugo.  

„Pripažinkime, karo pradžioje kilus pabėgėlių bangai, didžiausi darbai ir krito ant savanorių pečių: šie telkėsi rinkti paramą, registruoti, apgyvendinti atvykstančius, rūšiuoti drabužius. Mes Šakiuose taip pat dalinome humanitarinius higienos paketus, prekybos centrų korteles, – pasakojo pašnekovė. – Bet pirmiausiai atėjus ukrainiečiui tekdavo jį išklausyti, sužinoti, kokios konkrečios pagalbos jam reikia. Mūsų organizacija viskuo iš karto negali padėti, tai ir ieškom, kas turi vaikišką vežimėlį, gal kažkur yra laisva vieta apsigyventi...“

V. Matulaitienė pasakojo, kad žmonės į bet kokią feisbuke paskelbtą žinutę, kad reikia maisto, degalų ar kitokios pagalbos, sureaguodavo žaibiškai.

„Prisimenu, vos paskelbus paramos rinkimą Ukrainai, Šakiuose žmonės per kelias valandas sunešė. Vieni nešė daiktus, maisto produktus, kiti atbėgę pakavo į dėžes. Ypač man įstrigo, kai vienas vaikas atnešė savo žaislus, likusius pampersus. Manau, jis tikrai užaugęs bus savanoris“, – pasakojo Vilija. – Šitoj karo nelaimėj išryškėjo, kad žmonės, taip pat ir jaunimas, dar turi atjautos, supranta kito nelaimę ar bėdą.“

Šakių „Carito“ vadovė ieškojo galimybių ir pati, kaip surinktą humanitarinę pagalbą perduoti karo niokojamai Ukrainai.

Šakių „Caritas“ glaudžiasi nedidelėse Šakių klebonijos kieme esančiose patalpose, čia ir šiuo metu  dalinami rūbai, namų apyvokos daiktai. Ne tik ukrainiečiams, bet ir visiems stokojantiems. Organizacijos vadovė ypač dėkojoa savanorei Loretai Matulaitienei už atsidavimą bei norą padėti kiekvienam.

Šakių „Caritas“ visus metus vykdė ir kitas gražias veiklas. Organizacijos vadovė pasakojo, kad tradicija tapo prieš Velykas kviesti parapijiečius rišti verbas, šiemet prisijungė ir ukrainietės, verbos už auką dalinamos Verbų sekmadienį prie bažnyčios. Taip pat prieš Kalėdas pinami advento vainikai, o kasmetinės „Carito“ žvakelės akcijos metu surinktos lėšos pasitarnauja sunkiai besiverčiančioms šeimoms, vienišiems seneliams, ligoniams, nelaimių ištiktiems žmonėms.

Geradarių dėka šešios ukrainiečių šeimos vyko prie jūros, „Carito“ moterys lankėsi Šiluvoje, Šakių dekanato tikintieji aplankė Aušros vartus. Pasak V. Matulaitienės, tiek prieš Velykas, tiek prieš Kalėdas suruošiami šventiniai paketai išdalinami parapijiečiams, kuriems reikia paramos.

„Yra žmonių, kurie atėję į „Caritą“ reikalauja... duoti. Visokių žmonių yra. Bet aš džiaugiuosi tais, kurie dalinasi. Dalinasi numegztomis kojinėmis, kiaušiniais, užaugintomis darže bulvėmis. „Caritas“ ir yra žmogus žmogui“, – sako V. Matulaitienė, kuri organizacijai vadovauja nuo 2015 m. ir neslepia, kad savanorystė atima nemažai laiko.

„Man didžiausia laimė, kai matai, kad žmogus nuoširdžiai džiaugiasi, nusišypso, akys suspindi“, – atvirauja V. Matulaitienė.

Išties „Carito“ savanoriams už prisiimtą tarnystę turėtume dėkoti mes. Tačiau pokalbio pabaigoje „Carito“ vadovė taria nuoširdų ačiū visiems geradariams, parapijiečiams, gyventojams, „Carito“ savanoriams bei Jonui Palukaičiui, Arūnui Tarnauskui, kurie dovanojo krovininius automobilius kurui, maistui, daiktams vežti į Ukrainą, rajono savivaldybei.

„Būdavo – Dievas tiesiog veda. Kai daiktus nesutalpinome, parapijos klebonas sako: „Į mano mašiną dėkit.“ Ir dovanojo „Šaraną“, – priduria V. Matulaitienė, o pokalbį užbaigia palinkėjimu: – Iš šių metų tikiuosi pirmiausiai taikos, kad žmonės atsiprašytų vieni kitų, pasimetę – sugrįžtų.“