Elektriniai skuteriai neįgaliesiems bei sunkiau judantiems žmonėms tampa vis populiaresni ir gatvėse šias transporto priemones galima išvysti vis dažniau. Visgi šakiečio Jono Vilčinsko istorija liudija, kad ne kas kitas, o eilinis senjoras gali tapti situacijos įkaitu. Tad į ką reikėtų atkreipti dėmesį prieš įsigyjant šias transporto priemones ir ką atskleidžia J. Vilčinsko patirtis?
Šakietis J. Vilčinskas ant stalo deda visai neseniai jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir svarsto nežinantis, kaip toliau elgtis – gali jis važiuoti į gatvę su savo skuteriu ar nebe.
Šakietis pasakoja šią transporto priemonę įsigijęs maždaug prieš metus ir džiaugėsi galėdamas nuriedėti iki vaistinės ar parduotuvės. Tikina ne taip dažnai ir važiuojantis, tik kai labai reikia, tad būna, jog per mėnesį šį automobiliuką užveda gal kokį kartą ar du. Visgi paskutinysis susidūrimas su policija buvo itin nemalonus, nes baudos jam buvo skirtos net už tris nusižengimus – už tai, kad transporto priemonė neregistruota, neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir kad vairuotojas nepasitikrinęs sveikatos nustatytu periodiškumu.
Tiesa, visą gyvenimą autobuso vairuotoju dirbęs J. Vilčinskas atviras, kad įspėjimą nedalyvauti eisme iš pareigūnų buvo gavęs kiek anksčiau, tačiau taip ir nesupratęs, kodėl jis negali važinėti kaip važinėjęs, nes įsigyjant šią transporto priemonę pardavėjai patikinę, kad nereikia jokios registracijos, teisių, netaikomi ir jokie kitokie ribojimai, tad senjoras jautėsi visiškai ramiai.
„Nuvažiavau iki IKI parduotuvės, nusipirkau vaistų ir jau važiuoju namo, bet dirst per veidrodėlį, kad mane vejasi policija“, – prisimena rugsėjo pradžios įvykius senjoras.
Prie pokalbio prisijungęs giminaitis pasakoja net bandę šią transporto priemonę užregistruoti, tačiau „Regitroje“ sulaukę tik juoko, ką čia jie sugalvoję, nes tokie skuteriai esą neregistruojami.
„Tai jūs pasakykit, ką dabar daryt? „Regitroj“ juokiasi ir neregistruoja, o policija gaudo ir baudžia“, – retorinius klausimus kelia vyriškiai ir pasakoja, kad vadovaujasi taisykle, jog jei yra dviračių takas, jie gali važiuoti taku, o jei jo nėra – keliu ar važiuojamąja dalimi.
Šakių policijos komisariato viršininkas Aušrys Kvederevičius pabrėžia, kad prieš įsigydami elektrines mikrojudumo priemones žmonės pirmiausiai turėtų įsigilinti į techninius parametrus, nes būtent tai lemia, kokiomis sąlygomis galima dalyvauti eisme. „Draugo“ archyvo nuotr.
Tad paaiškinimo teiraujamės Šakių policijos komisariato viršininko Aušrio Kvederevičiaus, kuris patikina, kad tai išties problema, nes žmonės neatkreipia dėmesio į techninius parametrus, o pardavėjai, sąmoningai ar ne, per daug jų ir neišryškina, tad didžioji dalis elektrinių priemonių, policijos pastebėjimu, neatitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (SEAKĮ) apibrėžtos elektrinės mikrojudumo priemonės ir motorinio dviračio sąvokos.
„Elektrine mikrojudumo priemone ar mini elektromobiliu laikoma vienam asmeniui pritaikyta elektra varoma transporto priemonė, galinti važiuoti ne greičiau nei 25 km/h, jos galia ne didesnė nei 1 kW. Jei ši priemonė turi sėdynę, jos aukštis turi būti iki 540 mm. Tokia priemonė nereikalauja vairuotojo pažymėjimo, registracijos ir techninės apžiūros ir ja galima laisvai važinėti“, – sako pareigūnas.
Visgi, kaip minėta, daugelis eisme dalyvaujančių šių priemonių neatitinka minėtų reikalavimų, nes yra galingesni – variklio galia siekia ir iki 4 kW, greitis net iki 45 km/h, tad tokios transporto priemonės priskiriamos lengvųjų keturračių kategorijai. Tai reiškia, kad būtina ne tik registracija, draudimas, techninė apžiūra, bet ir AM kategorijos pažymėjimas.
„Ir šiomis priemonėmis važiuoti galima tik keliais, o ne šaligatviais ar dviračių takais“, – pažymi A. Kvederevičius ir atkreipia dėmesį, kad galingesni elektriniai paspirtukai ar motoriniai dviračiai, kurių galia viršija 1 kW, o greitis 25 km/h, taip pat nebelaikomi mikrojudumo priemonėmis – privaloma registracija ir kiti reikalavimai, kurių neturint važiuoti draudžiama.
Be to, A. Kvederevičius sako, kad transporto priemonės, kuri viršija SEAKĮ nustatytas galios ir greičio technines charakteristikas ir negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė, pardavėjas privalo informuoti pirkėją raštu, ar su parduodama transporto priemone pagal SEAKĮ nuostatas jis galės teisėtai dalyvauti viešajame eisme.
„Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 171 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už prekybos transporto priemonėmis tvarkos pažeidimą. Vadovaujantis ANK 589 straipsnio 49 punktu, policijai suteikti įgaliojimai dėl šio nusižengimo pradėti administracinio nusižengimo teiseną bei atlikti tyrimą“, – įstatymą cituoja Šakių policijos komisariato viršininkas.
Tad ką daryti piliečiams, kurie jau turi įsigiję tokias transporto priemones? Atsakymas, sako A. Kvederevičius, paprastas – arba jas susitvarkyti, kaip reikalauja įstatymas, arba palikti stovėti garaže.
„Yra įstatymai ir reikalavimai, ir mes jų privalome laikytis“, – tikina viršininkas, prašantis ir eismo dalyvių sąmoningumo.
„Regitros“ atstovė spaudai Eglė Bačionytė „Draugui“ patikino, kad tik matydama konkrečius transporto priemonės dokumentus ir parametrus ji galėtų patikslinti, ar transporto priemonė galėtų būti registruojama, ar ne. Ji teigė, kad jeigu kalbame apie lengvuosius keturračius, juos „Regitra“ registruoja.
„Jiems būtina turėti originalius kilmės dokumentus. Juose turi būti nurodyta transporto priemonės kategorija, kuri nurodo, kad tai yra Kelių transporto priemonių registro objektas”, – pažymėjo „Regitros“ atstovė.
Lena iš Šakių:
