Kaip informavo savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė, nuo birželio pradžios šeimos, gimus vaikui, gaus 222 eurais didesnę išmoką, taip pat platesnis ratas šeimų, samdančių auklę, galės pasinaudoti vaiko priežiūros kompensacine išmoka. Deja, pašalpos ne visada duoda teigiamų rezultatų.
Nuo birželio 1 d. didės vienkartinės išmokos gimus vaikui dydis nuo 11 iki 14 BSI, kaip paaiškino D. Pilypaitytė, tai reiškia, kad suma augs nuo 814 iki 1036 eurų. Anot vedėjos, tiek pat ši išmoka didės įvaikinus vaiką ar tapus jo globėju. Pakeitimai priimti siekiant didinti paramą vaiko susilaukusioms šeimoms.
„Atsiranda nuo birželio 1d. nauja išmoka vaiko priežiūrai. Išmoka skiriama tais atvejais, kai vaiką augina besimokantis ar studijuojantis vienas iš tėvų, įtėvių ar globėjų, kuris nėra sukaupęs reikiamo socialinio draudimo stažo gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“. 2026 m. ši išmoka siekia 444 eurus per mėnesį ir mokama iki vaikui sueina dveji metai“, – aiškina vedėja.
Nuo birželio 1 d. daugiau šeimų galės pasinaudoti vaiko priežiūros kompensacine išmoka. Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka bus mokama samdantiems auklę ne tik dirbantiems vaiko tėvams ar globėjams, bet ir kai vienas (ar vienintelis) iš vaiko tėvų ar globėjas mokosi, studijuoja. Išmoka skiriama už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos (darželio) ir už atlyginimą yra prižiūrimas fizinio asmens (auklės), vykdančio vaikų dienos priežiūrą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį. Nuo 2026 m. sausio 1 d vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis – 384,8 euro (2025 m. ji siekė 364 eurus).
Naujoves seniūnų pasitarime pristačiusi D. Pilypaitytė taip pat prašė seniūnų, seniūnaičių atkreipti dėmesį į vienišus, atokiose sodybose gyvenančius asmenis, kuriems galbūt reikia pagalbos.
„Sodybos yra senos, ilgą laiką neprižiūrėtos, apaugusios dilgėlėmis, kemsynais. Atsirado atvejų, kai vienoje seniūnijoje gyvena kitoje seniūnijoje registruotas asmuo ir niekas nieko nežino. Skambina man, kad ten toks ir toks žmogus gyvena, 30 metų nebuvęs pas gydytojus. Turėtume pasižiūrėti bendromis jėgomis“, – ragino D. Pilypaitytė.
Griškabūdžio seniūno Sauliaus Naumavičiaus pastebėjimu, dažnai sodybos savininkas įleidžia gyventi žmones, o šie ir apleidžia sodybą.
„Ar mes galime eiti į privačią teritoriją šienauti žolę, naudoti savivaldybės pinigus? Manau, negalime. Kai pašalpas kai kurie gauna, linksmai gyvena, tai mūsų į svečius nesikviečia, o kai pasidaro bėda, tai prireikia ir seniūno, ir socialinių darbuotojų, ir į klinikas tada reikia nuvežti“, – kalbėjo seniūnas.
Kolegai antrino ir Lukšių seniūnas Vytautas Andziulevičius: „Yra mietelyje apleista sodyba. Nuvažiuoji – trys sūnus kaip ąžuolai. Tačiau toks jų gyvenimo būdas. Pažada, kad susitvarkys, nusipjaus žolę. Pamėgink įeiti į jų teritoriją. Pradeda gąsdinti vaikais, dirbančiais ministerijoje. Turėjau atvejį, kai apipjovėme A. Tatarės g. žolę vienoje sodyboje, sulaukėm skambučių, ko į privačią valdą lendam. Laimei, paaiškėjo, kad apie sodybą esanti žemė buvo valdiška. Išsisukom nuo teismų.“
Ramūnas iš Šakių:
