Piliakalniams šienauti reikia inovatyvios technikos

Kriūkų seniūno Anatolijaus Kazlausko teigimu, reikia galvoti apie naujos technikos piliakalnių šienavimui įsigijimą, nes trūksta galinčių dirbti žmonių ir robotais prižiūrėti teritorijas būtų kur kas paprasčiau. D. Pavalkio nuotr.

Nušienauti Kriūkų, Sudargo seniūnijose piliakalnius reikia nemažai pajėgumų. Per seniūnų pasitarimą kalbėta, kad tokiems darbams reikia šlaitų šienavimo robotų, o gatvėms valyti – šlavimo mašinų.

Kriūkų seniūnas Anatolijus Kazlauskas akcentavo, kad jau trūksta žmonių, galinčių dirbti su trimeriais (su šiais įrankiais šienaujami stačių piliakalnių šlaitai). 

„Nėra kam dirbti, o jei nešienausim ir užleisim piliakalnius?“ – kėlė klausimą seniūnas.

Jis kaip alternatyvą siūlo įsigyti žoliapjovę-mulčerį, skirtą šlaitų šienavimui, tik svarstė, kad galima įsigyti ir pigesnį, kinų gamybos, kainuojantį apie 6 tūkst. eurų, arba profesionalų už 40 tūkst. eurų.

„Prašymas būtų savivaldybei apsvarstyti variantą įsigyti geresnės firmos žoliapjovę-mulčerį, kuris dirba našiai, per valandą apie pusę hektaro nušienauja. Valdomas nuotoliniu būdu, todėl gali valdyti ir moteris ar neįgalus žmogus. Manau, ateityje tokios technikos reiks jau neišvengiamai, nes nėra žmonių, kurie kops ir dar su trimeriu į kalną žolės pjauti“, – kalbėjo seniūnas. 

Kad jau reikia žoliapjovių-robotų ir Sudargo piliakalniams, kalbėjo miestelio seniūnė Rita Grigaitienė. Jos teigimu, vienoje Kelmės įmonėje matytas toks robotas atsieitų apie 7 tūkst., seniūnijai pradžiai pakaktų ir tokio. 

„Kaip jie pasiteisintų, sunku pasakyti, nes įmonė tokiais šlaitams šienauti skirtais robotais prekiauja tik metai. Žoliapjovėe su pulteliu tikrai galėtų valdyti ir moterys“, – kalbėjo seniūnė. 

Šakių seniūnas Dalius Jasevičius taip pat teigė, kad lankydamasis sodo technikos parodoje apžiūrėjo ir šaligatvių šlavimo mašiną, kainuojančią maždaug 9 tūkst. eurų.

„Šaligatvių pas mus tik daugėja ir daugėja. Matyta mašina elektrinė, dirba apie 6 valandas, per naktį kraunasi. Vienas žmogus valdo. Gal toks variantas ir būtų geras“, – svarstė Šakių seniūnas. 

Kad seniai šluotas reikia padėti į šoną, kalbėjo ir meras Raimondas Januševičius. Anot jo, prieš dvejus metus savivaldybė teikė projektą šlavimo mašinai įsigyti, tačiau finansavimas nebuvo gautas.

„Tikėtis, kad šiemet mes nupirksim, tikrai ne. Nebent kažkur iš lėšų likučių galime pagalvoti kažką pirkti“, – svarstė meras ir pridūrė, kad kitais metais, planuojant biudžetą, galima nusimatyti lėšų tokiai technikai įsigyti. 

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3