Stiprėjantys vėjai šalyje kelia nerimą medžių kaimynystėje gyvenantiems žmonėms. Viena jų – Zypliškės kaime (Lukšių sen.) gyvenanti Violeta Staugaitienė. Ji baiminasi, kad šalia augantys klevai ir liepos vieną dieną gali neatlaikyti vėjo gūsių ir užgriūti ant namo. Moteris prašo miškininkų imtis reikiamų veiksmų, kol dar neįvyko nelaimė.
Apsilankius pas V. Staugaitienę Zypliškės kaime, moteris pasakojo labiausiai nerimaujanti dėl greta jos namų augančių trijų klevų ir dviejų liepų. Jos teigimu, medžiai kelia pavojų, ypač sustiprėjus vėjui.
„Kai buvo uraganas, medžiai taip smarkiai linko į sodybos pusę. Aš tiek bijojau. Po praėjusios audros medžių šaknys buvo išjudintos. Aš bijau, žinokit...“ – nerimu dalijosi moteris ir sakė, kad dėl pavojų keliančių medžių šalinimo į Gerdžių girininkiją (Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šakių regioninį padalinį) ir Lukšių seniūną Vytautą Andziulevičių kreipėsi dar prieš dvejus metus, tačiau tuomet medžių pašalinti nepavyko.
Pasak V. Staugaitienės, šie medžiai auga ne jos sklype, o VMU priklausančioje teritorijoje. Neseniai, anot moters, buvo nustatyta šio žemės sklypo paskirtis.
„Prieš dvejus metus kaip tik pjovė greta esantį valdišką mišką, buvo ir technika. Jau tuomet prašiau nupjauti ir tas kelias liepas bei klevus. Bet atsakė, kad yra sveiki medžiai, ko tu čia išsigalvoji!“ – pasakoja moteris ir parodo ir daugiau prie sodybos augančių medžių.
Pasak jos, šie auga kiek toliau nuo gyvenamojo namo, todėl nuvirtę galėtų užgriūti ūkinius pastatus. Moteris teigia nežinanti, kam konkrečiai priklauso šie medžiai, tačiau, jos žiniomis, jie auga privačiam asmeniui priklausančiame miške.
Sodybą supančiuose miškuose ji rodo ir po praūžusios audros likusias medžių išvartas. V. Staugaitienė prisimena, kad tuomet nuvirtę medžiai nutraukė elektros laidus, todėl beveik dvi savaites teko gyventi be elektros.
„Bet uraganas neklausia, ar medis sveikas, ar ne. Kiekvienais metais tie vėjai stipresni. Daugiau pagalbos niekur nesikreipiu – vis tiek kaip žirnis į sieną atsimušu“, – nusivylimo neslėpė V. Staugaitienė pridurdama, kad „popierinės pretenzijos“ niekas iš jos nepriima – ją pateikti galima tik internetu. Tačiau čia ir kyla problema: sodyboje, kurioje ji gyvena, interneto ryšio praktiškai nėra.
Moteris atviravo, kad jos turtas nėra apdraustas, todėl nerimauja ir dėl galimų finansinių nuostolių. Jai kyla klausimas, kas turėtų atlyginti žalą, jei nuvirtęs medis apgadintų jos turtą.
Pasak moters, į jos prašymą reagavo Lukšių seniūnas V. Andziulevičius. Jis atvyko į vietą, apžiūrėjo medžius, preliminariai įvertino jų aukštį ir galimą pavojų – ar lūžęs medis galėtų užgriūti ant gyvenamojo namo.
Vis dėlto pats seniūnas teigė turintis ribotas galimybes imtis veiksmų, nes medžiai priklauso VMU. Jis prisiminė, kad per praūžusią audrą aplinkiniuose miškuose, kelyje Paluobių link, buvo išversta kelios dešimtys medžių.
Dėl minėtų medžių teiraujamės ir miškininkų. VMU Šakių regioninio padalinio vadovas Povilas Steponavičius sako suprantantis gyventojos susirūpinimą.
„Bet mes negalime ir neturime teisės pjauti visų medžių, kurie, gyventojų nuomone, kelia pavojų. Ir, atsižvelgiant į vasarą praūžusią vėtrą, galima daryti prielaidą, kad medžiai tikrai nėra silpni ar pažeisti puvinio, jei vis dar auga. Tai pat pasitaiko atvejų, kai nulaužiami ar išverčiami ir visiškai sveiki ar jauni medžiai. Visų aplinkybių ir mes negalime nuspėti ar įvertinti, kaip ir pakeisti valstybinių miškų ribų ar išmiškinti tam tikrą dalį valstybinės reikšmės miško, vadovaudamiesi prielaidomis ar žmonių noru gyventi kuo arčiau miško, o tada baimintis miško keliamų grėsmių“, – sako P. Steponavičius.
Pasiteiravus, kas atlygintų žalą, jei medžiai apgadintų gyventojos namus ar juose esantį turtą, P. Steponavičius teigia, kad tai priklausytų nuo konkrečių aplinkybių.
„Civilinė atsakomybė nėra nustatoma vien pagal tai, kam priklauso žemė ar medis: vertinama, ar buvo pareiga veikti, ar ji buvo pažeista, ar dėl to atsirado žala ir ar yra priežastinis ryšys. Todėl šiuo metu negalime iš anksto teigti, kad galimą žalą bet kuriuo atveju atlygintų VMU ar konkretus asmuo“, – aiškina P. Steponavičius.
Jis taip pat nurodo, kad gyventoja (V. Staugaitienė – red. past.) turėtų kreiptis į Šakių regioninį padalinį. Gavę kreipimąsi, miškininkai dar kartą įvertintų situaciją.
Tačiau net savo žemėje ne kiekvieną medį galima kirsti laisvai. Medžių ir krūmų, augančių ne miško žemėje, priežiūrą ir apsaugą reglamentuoja Želdynų įstatymas. Kada reikia leidimo, kurie medžiai saugotini, teiraujamės savivaldybės Ūkio ir investicijų skyriaus vyriausiojo specialisto Virgilijaus Martinkevičiaus. Pasak jo, šiemet buvo išduoti 95 leidimai šalinti saugotinus medžius (iš jų 40 – po rugpjūtį praūžusios audros).
„Prašymų šalinti medžius po audros tikrai padaugėjo. Buvo kertami beržai, liepos, klevai, gluosniai, uosiai, ąžuolai, keletas leidimų išduota pušims, kaštonams, šermukšniams, maumedžiams, juodalksniams, riešutmedžiams kirsti. Stichinių nelaimių, ekstremalių įvykių metu išverstų, nulaužtų, sužalotų želdinių šalinimo leidimai nereikalingi, todėl daug į apskaitą nepatekusių medžių buvo iškirsta“, – sakė V. Martinkevičius.
Anot jo, norėdami gauti leidimą šalinti saugotiną medį, gyventojai turi pateikti prašymą savivaldybės administracijai. Tai galima padaryti trimis būdais: užpildyti prašymą seniūnijoje, internetu arba atvykti į savivaldybę (207 kabinetas).
„Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar medis saugotinas. Tai priklauso nuo želdinio rūšies, kamieno skersmens 1,3 m aukštyje ir augimo vietos. Jeigu medžiai nudžiūvę, stichinių nelaimių, ekstremalių įvykių, gaisrų ar avarijų metu išversti, nulaužti, apdegę, sužaloti (išskyrus sužalotus dėl neteisėtos fizinių ar juridinių asmenų veiklos) ar neatitinka pirmiau minėtų kriterijų, jie nėra saugotini ir jų šalinimo leidimai nereikalingi“, – primena savivaldybės specialistas.
Birutė iš Šakių:
