Aptarė šalies kelių būklės gerinimo klausimus

stancikasGiedrė PLEČKAITYTĖ

Penktadienį Šakių rajono savivaldybės posėdžių salėje vyko Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) Žemės valdymo ir kaimo reikalų komiteto narių posėdis. Kvorumą sudariusi aštuonių komiteto narių grupė iš pateiktų svarstyti penkių klausimų daugiausiai dėmesio skyrė vietinės reikšmės kelių tinklo optimizavimo galimybių ir tvarkymo perspektyvoms.

Nuotr. Vietinių kelių skyriaus vedėjas S. Stančikas sakė, jog visiems šalies žvyrkeliams išasfaltuoti reikia apie 2 mljd. litų.

Dėmesys vietinės reikšmės keliams

Penktadienį Šakiuose vykusiam LSA Žemės valdymo ir kaimo reikalų komiteto posėdžiui vadovavęs Šilutės rajono savivaldybės meras Virgilijus Pozingis pirmiausiai susirinkusiuosius pakvietė aptarti klausimą dėl vietinės reikšmės kelių tinklo optimizavimo galimybių ir tvarkymo perspektyvų. Komiteto tvirtinimu, kad būtų užtikrinta geresnė valstybinės ir vietinės reikšmės bei miško kelių priežiūra, būtinas kelių tinklo optimizavimas. Teisines prielaidas numato Kelių įstatymas, tačiau savivaldybės mato praktines įstatymo normų įgyvendinimo problemas.

Aptarti bendrą padėtį šalies keliuose buvo pakviestas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susiekimo ministerijos Vietinių kelių skyriaus vedėjas Stanislovas Stančikas. Jo teigimu, Lietuvos automobilių kelių direkcija, surinkusi iš savivaldybių reikiamą informaciją, įvertino, jog vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimui reikėtų 2 mljd. 800 tūkst. litų. „Kokius kelius prižiūri Valstybinė kelių direkcija, tokius turi prižiūrėti ir savivaldybės. Pavyzdžiui, valstybinės reikšmės kelio važiuojamąją dalį prižiūri Kelių direkcija, o apšvietimą, kanalizacijos ir visus kitus įrenginius prižiūri savivaldybės. Dėl to kyla daugybė problemų“,- pastebėjo S. Stančikas.
 
Miško kelių niokotojai

Pasibeldė tamsusis metų laikas, lydimas rudeninio lietaus ir artėjančių žiemiškų kritulių. Pavasarį miškuose gyvenantys žmonės vėl važinės neįveikiamais, miškovežių ir traktorių nuniokotais keliais. Komiteto pirmininkas V. Pozingis teiravosi apie kelių priežiūrą miškuose. Vietinių kelių skyriaus vedėjo S. Stančiko įsitikinimu, dėl sugadintų kelių nereikėtų visos atsakomybės suversti tik miškininkams, nes šiuos kelius gadina ir privačių miškų savininkai. Beje, realybė yra tokia, kad šalies urėdijos šių kelių priežiūrai skiria kur kas daugiau lėšų nei valstybė.   

Šakių miškų urėdijos urėdas Sigitas Tamošaitis tvirtino, jog jie suinteresuoti turėti gerus kelius. „Noriu atkreipti visų dėmesį į mūsų miškovežius. Jeigu atliekami svėrimai, jų ašies apkrova net nepriartėja prie leistinos normos. Tai reiškia, kad jų daromas poveikis mažiausias“,- tvirtino urėdas. Kalbėdamas apie lėšas urėdas patikino, jog Šakių miškų urėdija kasmet miško kelių tvarkymui gauna apie 100 tūkst. litų. Tuo tarpu urėdija tam kasmet skiria apie 400 tūks. litų. „Privačių miškų savininkai – žmonės, kurie nėra atsakingi. Jeigu žiūrėti statistiškai, tai privačių miškų savininkas yra 60 – 70 metų moteriškė, kuri valdo 3 ha žemės plotą. Tai reiškia, kad kirtimus privačiuose miškuose vykdo privačios įmonės ir jiems vienodai: jie atėjo, iškirto, išvažiavo. Jiems nesvarbu, kada kirsti, ar žiemą, ar  pavasarį“,- sakė urėdas, apgailestaudamas, kad dažnai dėl sugadintų miško kelių apkaltinami miškininkai.

Tačiau ne tik miško keliai kelia didelių problemų. Šakių rajono meras Juozas Bertašius apgailestavo, jog naujai išasfaltuotus kelius sugadina perkrauti sunkvežimiai. „Priversti kelių niokotojus kelius taisyti – labai sunku. Jeigu tuo laiku neužfiksavai, tai neįmanoma priversti, kad kelius sutvarkytų. Šią problemą reikėtų spręsti aukščiausiu lygiu“,- pridūrė Šakių rajono meras.

Po diskusijų buvo nuspręsta teikti siūlymą Kelių direkcijai ir Vyriausybei sudaryti penkerių metų programą šalies žvyrkelių asfaltavimui. „Reikia paminėti, kad du mljd. litų. Lietuvos mastu - tai yra labai maži pinigai. Jeigu žiūrėti, kiek pinigų išleidžiama kelių priežiūrai, tai yra mažai. Kodėl kaimo žmogus turi prasčiau gyventi, nei miesto“,- akcentavo komiteto pirmininkas, V. Pozingis. Taip pat komitetas teiks pasiūlymą vietinės reikšmės kelius perduoti regioniniams keliams.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kodėl gegužės 1-ąją, Darbininkų dieną, žmonės nedirba?

klausimelis 04 30Ivanas iš Kriūkų:

Dievas sukūrė žmonėms pakankamai dienų darbui. Nepritarčiau siūlymui išbraukti Darbo dieną iš nedarbo dienų sąrašo. Manau, ši diena turi būt laisva, kad žmonės galėtų pasidžiaugti pavasariu, išeiti į gamtą ir pamąstyti, dėl ko aš gyvenu, ką aš duodu kitiems. Jei žmogus bus apkrautas darbais, mažiau aplink save matys. Tad laisva diena niekam nepamaišys. 

klausimelis 04 30 2

Kristina iš Keturnaujienos:

Nes priskirta prie nedarbo dienų. Kiekviena papildoma laisva diena gerai, ypač žmonėms, turintiems šeimas, be to, kiekvienas namuose turi savo darbų. Nepritarčiau, kad ją reikėtų naikinti, nebent būtų priimtas sprendimas pridėti prie atostogų dienų.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.