Lukšietė Aistė Bakaitė, dar būdama Lukšių Vinco Grybo gimnazijos moksleive, buvo žinoma, kaip aktyvi rajono visuomenininkė. Ji jau trečius metus sostinėje studijuoja humanitarinius mokslus. Tačiau ir ten Aistė gyvena aktyviai, siekia savo gyvenimo tikslų. Apie tai, kaip ji gyvena šiandien ir apie jos siekius, kalbamės su pačia Aiste.

Nuotr. A. Bakaitė ir toliau sėkmingai save realizuoja visuomeninėje veikloje.

Dar visai neseniai Aistė Bakaitė buvo Šakių rajono aktyvaus jaunimo lyderė. Dabar lukšietė jau trečius metus Vilniaus edukologijos universitete sėkmingai studijuoja istoriją. Tad studijos sostinėje kiek atitolino šią merginą nuo aktyvios visuomeninės veiklos gimtajame rajone. „Šakių nesu pamiršusi. Dar dabar priklausau Šakių krašto vietos veiklos grupei, esu valdybos narė, tad visiškai visuomeninės veiklos Šakiuose nesu atsisakiusi“,- patikslino pašnekovė. Aktyvumu pasižyminti Aistė šiuo metu visą savo laiką skiria visuomeninei veiklai universitete. Jos aktyvumą ir norą dalyvauti visuomeninėje veikloje pastebėjo ir universiteto akademinė visuomenė. Šiomis dienomis A. Bakaitė buvo išrinkta Istorijos fakulteto Studentų atstovybės prezidente.  

 
- Esi išrinkta VEU Istorijos fakulteto Studentų atstovybės prezidente. Kas paskatino dalyvauti šiuose rinkimuose?

- Pirmame kurse atsakingai lankiau atstovybę, stengiausi prisidėti prie vykdomos veiklos ir man tai patiko. Tuomet turėjau minčių, kad jau būdama antrame kurse galbūt kelsiu savo kandidatūrą į VEU IF SA prezidento postą, bet dėl asmeninių priežasčių to nepadariau, mat tuos metus dar užsiiminėjau visuomenine veikla Šakiuose. Šiais metais tvirtai nusprendžiau, kad noriu dalyvauti rinkimuose. Vienos priežasties, kas paskatintų, nebuvo. Tiesiog  ši mintis subrendo ne per vieną naktį, o, galima sakyti, per tuos dvejus metus, kai dalyvavau studentų atstovybės veikloje. Studentų atstovybės vykdoma veikla man patiko, jaučiau, kad galiu realizuoti save, savo mintis, idėjas. Radau bendrą tarpusavio supratimą, bendravimą, bendradarbiavimą su kitais atstovybės nariais, jaučiau jų pasitikėjimą manimi ir mano vykdoma veikla.

- Kam tau to reikėjo? Galbūt jau nebegali gyventi ramiai, be visuomeninių rūpesčių?

- Visuomeninės veiklos man reikia. Man patinka, kad galiu būti naudinga kitiems, galiu realizuoti save, savo mintis, idėjas. Užsiiminėdama visuomenine veikla jaučiuosi labai gerai. Taip, kartais būna nusivylimų, nepasisekimų, bet visa tai tik daro mane stipresne. Iš klaidų mokausi ir po to stengiuosi jų nekartoti. Kartais atrodo, kad be visuomeninės veiklos man būtų sunku gyventi, aš noriu veikti, daryti, nesėdėti namuose sudėjus rankas.

- Ko sieksi, būdama Studentų atstovybės prezidente?

- Būdama prezidente sieksiu kokybiškai atstovauti studentams, sukurti tvirtą ir vieningą Istorijos fakulteto Studentų atstovybę, gerinti organizacijos veiklos kokybę, sudaryti palankias sąlygas VEU istorijos fakulteto bendruomenei. Žinoma, glaudžiai bendradarbiausiu su fakulteto dekanatu. Džiaugiuosi, kad jie palaiko mūsų mintis ir idėjas.  

- Kaip manai, noras dalyvauti visuomeninėje veikloje yra įgimtas ar įgyjamas?

- Manau, kad vienareikšmiško atsakymo nėra. Noras dalyvauti visuomeninėje veikloje turi būti bent truputį įgimtas. Tačiau, kai žmogus auga, tobulėja, jis daug dalykų ir įgyja. Čia priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualumo, nuo to, kokį jis pasirenka savirealizacijos kelią. Pasirenka tai, kas jam labiausiai patinka ir po to save tobulina toje srityje.

- Kaip manai, ko reikia, kad jaunas žmogus norėtų būti aktyvus, matomas visuomenėje?

- Svarbu, kad jaunas žmogus darytų tai, kas jam patinka, užsiimtų visuomenei naudinga veikla, kuri jam miela, kur jis jaučiasi gerai. Turi nebijoti pabandyti, turi tikėti savo jėgomis, o jeigu net ir kažkas nepavyko - nenusivilti. Taip pat svarbu, kad jaunam žmogui būtų sudarytos tinkamos sąlygos tobulėjimui.

Šiuo gyvenimo laikotarpiu A. Bakaitė svajoja apie sėkmingą studijų baigimą. „Visų pirma noriu baigti bakalauro studijas. Po to norėčiau mokytis magistrantūroje. Svajoju, kad studijuodama, galėčiau dirbti pagal specialybę“,- ateities planais dalijosi lukšietė. Ne paslaptis, kad jaunų ir aktyvių jaunuolių reikia Lietuvai. Be abejo, jų reikia ir mūsų rajonui. Patriotiškai nusiteikusi A. Bakaitė viliasi, jog baigusi studijas ji galės grįžti į savo gimtąjį rajoną. „Grįžti į gimtąjį rajoną, tikrai labai norėčiau. Čia praleidau labai daug laiko, čia gimiau ir užaugau. Kiekvieną savaitgalį grįžtu pas tėvus, stengiuosi dalyvauti vykstančiuose rajono renginiuose, minėjimuose, šventėse. Man čia patinka, todėl, jei tik bus galimybė, jei sugebėsiu čia įsitvirtinti, tikrai mielai grįšiu į Šakių rajoną“,- kalbėjo studentė, reikšdama savo nuomonę, kad mūsų rajonas yra puikus ir čia galima susikurti tikrai puikias gyvenimo sąlygas. Žinoma, pagrindinis jauno žmogaus tikslas yra darbas. Tad A. Bakaitė neatmeta ir tos galimybės, kad darbą radusi sostinėje ar kitame Lietuvos mieste, ten ir liks.