Gintarė MARTINAITIENĖ Dar tik du mėnesiai, kai įsigaliojo pakeistas Piniginės paramos įstatymas, milžiniškai išauginęs lėšų ir prašančiųjų skaičius visoje šalyje. Mūsų rajone situacija taip pat kelia nerimą. Kovo mėnesį socialinėms išmokoms bus išmokėta 790 tūkst. litų – tai 120 tūkst. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. Žinia apie dosnią valstybės ranką sklinda neįtikėtinu greičiu – paramos prašo net tie, kurie galėtų išsiversti ir be jos.
Nuotr. Praėjusiais metais rajone socialinėms pašalpoms buvo išmokėta daugiau nei 7 mln. litų. Tuo tarpu šiais metais neaišku, ar užteks planuojamų 10 mln. litų. Vien per kovo mėnesį bus išmokėta 790 tūkst. litų.
Poreikis auga akyse
Pasikeitus įstatymui – paradoksali situacija
Tad kodėl taip staigiai išaugo lėšos, skirtos socialinėms pašalpoms? Esmė, kad nuo šių metų sausio mėnesio keitėsi Piniginės paramos įstatymas, kuris ir reglamentuoja kompensacijas, pašalpas, jų dydžius ir mokėjimo tvarką. Paradoksalu, tačiau buvo tikimasi, kad šis įstatymas skatins dirbti ir negyventi vien iš pašalpų. Galbūt kai kurie pakeitimai nebuvo apgalvoti, nes dabar, tik užsiregistravus Darbo biržoje, suteikiama teisė prašyti paramos. Būtent taip daugelyje rajonų ir atsitiko. Anksčiau tokią teisę turėjo tik tie gyventojai, kurie ilgiau nei pusmetį ieško ir neranda darbo. Išimties tvarka pašalpas ir kompensacijas už šildymą bei karštą vandenį skirdavo ne trumpiau kaip tris mėnesius darbo ieškantiems žmonėms. Jei praėjusiais metais kovo mėnesį parama buvo suteikta maždaug trims tūkstančių gyventojų, tai šių metų kovo mėnesį ji bus išmokėta beveik keturiems tūkstančiams. Žmonės tik užsiregistruoja biržoje ir traukia į seniūnijas. Fiksuojami ir tokie atvejai, kai paramos vis dažniau prašo tie, kurie galėtų be jos išsiversti ir anksčiau jos neprašydavo. Tačiau, kaip neimti, jei duoda? Tad ir ima. Tuo tarpu dirbantieji piktinasi, kad socialiai remtini gauna tiek pat, kiek dirbantieji ir taip skatinamas nedarbas, už kurį mokama. „Niekas nežiūri, kad viena auginu tris vaikus. Turiu darbą, tačiau uždirbu tiek, kiek kaimynystėje gyvenanti nieko neveikianti šeima. Tad ar taip turi būti“, - retoriškai teiravosi viena šakietė.
Nelinkę prognozuoti
Dėl tokio valstybės dosnumo Šakių rajono vadovai griebiasi už galvų ir net negali prognozuoti, kas bus toliau. Meras ne vieno susitikimo metu išreiškė mintį, kad galbūt už socialinei paramai skiriamus milijonus reikėtų kurti darbo vietas ir skatinti bei ugdyti ne prašančią ir tik imančią, o mokančią užsidirbti kartą. „Matome, kokios didžiulės lėšos reikalingos. Įstatyme būtinos korekcijos, nes visuose rajonuose situacija tokia pati. Mes, palyginus, nesame didelis rajonas, o lėšų poreikis išaugo itin stipriai, tad baisu net galvoti, kokia situacija didesniuose rajonuose“, - mintimis dalijosi Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Tomas iš Šakių:





