Asta GVILDIENĖ

Kovo 14 dieną mero kabinete vyko ataskaitinis Šakių vaikų globos namų susirinkimas. Jame dalyvavo visi keturi šios įstaigos dalininkai ir steigėjai: rajono savivaldybės, Švedijos Simrisham ir Šakių evangelikų liuteronų parapijų bei Šakių evangelikų liuteronų religinės bendruomenės diakonija „Šakių sandora“ atstovai.

Nuotr. Supratę  naujų vaikų globos namų statybos svarbą, Simrisham evangelikų liuteronų parapijos atstovai savo teises perdavė Šakių evangelikų liuteronų parapijai, tačiau bendradarbiavimo nenutraukė.

Daugiausiai diskusijų švedams Ulf Johansson, Leif Krafft ir Mats Hagelin sukėlė netikėta žinia, kad dėl  Vaikų globos namų ateities jiems reikėtų  atsisakyti savo, kaip steigėjo ir dalininko, teisių.

Šakių vaikų globos namų direktorius Virginijus Kelertas, trumpai pristatęs praėjusių metų Šakių vaikų globos namų ataskaitą, informavo, kad šiandien yra galimybė pasinaudoti ES lėšomis naujų, europinio pavyzdžio šeimyninių vaikų globos namų statybai. Pasirodo, kad  2007 metų spalio 31 dieną  patvirtinta Vaiko globos reorganizavimo strategija yra reali tikimybė, kad po dvejų metų gali būti uždaryti šiuo metu Šakiuose veikiantys Vaikų globos namai.

 
Pasak Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Aldonos Varvarinienės, pertvarkant vaiko globos sistemą, kad ji atitiktų globojamo vaiko geriausius interesus, visos pastangos dedamos, kad vaikas augtų savo biologinėje šeimoje. „Kai čia jis augti negali – prioritetas teikiamas globai šeimoje, šeimynoje, ir tik trečioje vietoje nurodoma globa institucijoje“, - paaiškino ji. Strategija numato mažinti vaikų skaičių globos namuose ir optimizuoti šių įstaigų tinklą siekiant priartinti globojamą vaiką prie šeimyninės aplinkos, kad jis pasiruoštų gyventi visuomenėje kaip pilnateisis narys, mokėtų ir skalbti, ir virti, ir tvarkyti savo finansus. Atsižvelgdami į tokią strategiją, kad galėtų išlikti, Vaikų globos namai turi ieškoti būdų, kaip priartėti prie reikalaujamų šeimyninių sąlygų. Todėl visiškai suprantama, kad šiandien reikia pradėti ieškoti išeities, kaip turėti Vaikų globos namus, atitinkančius ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos reikalavimus.

V.Kelertas patikino, kad paraiška šeimyninių vaikų globos namų statybai jau yra pateikta. Tačiau yra  viena kliūtis, neleidžianti sėkmingai ir be trukdžių įgyvendinti projekto - dalininkai iš Švedijos yra pernelyg toli nuo Lietuvos, kad, esant reikalui, čia galėtų atvykti per labai trumpą laiką. Nenorėdamas įžeisti svečių iš Švedijos, rajono meras Juozas Bertašius jiems labai korektiškai išsakė savo nuomonę, kad šie galėtų savo, kaip dalininkų balsą perleisti Šakių parapijos evangelikų liuteronų kunigui V.Kelertui. „Juo labiau, kad savo dalies į Vaikų globos namus švedai ir neįdėjo – visa finansinė našta guli ant rajono savivaldybės pečių,- tvirtino jis. – Vaikų globos namų išlaikymui kasmet iš rajono biudžeto skiriama apie 149 tūkst. litų.“

Apie tai, kad europinių lėšų pagalba bus statomi nauji vaikų globos namai, švedai žinojo, tačiau nesuprato, kad tuomet neliks senųjų vaikų globos namų. Taip pat paaiškėjo, kad pagal Švedijos įstatymus Simrisham evangelikų liuteronų parapija negali savo lėšomis prisidėti nei prie Vaikų globos namų išlaikymo, nei prie ES projekto įgyvendinimo. Mats Hagelin teigė, kad čia mato du variantus: arba kažkam perduoti savo balso teisę, arba pasitraukti kaip steigėjams. Tačiau jam buvo labai svarbus tolimesnio bendradarbiavimo klausimas. „Ar galėsime daryti tai, ką iki šiol darėme?“, - klausė jis. V.Kelertas patikino, kad bendravimas ir bendradarbiavimas nepasikeis – jis tęsis ir toliau.  

Paklausti apie prisidėjimą prie Vaikų globos namų išlaikymo, švedai atsakė, kad daugiau prisidėjo savo žiniomis. Be to, išsiuntė ir daug drabužių labdaros siuntų, kurias įvertino maždaug 1 mln. Švedijos kronų. Labdaros tikslais Vaikų globos namams jie nupirko naujus televizorius, šaldytuvus, virtuvės įrangą,  buhalterinę programą. V.Kelertas informavo, kad drabužių labdaros siuntos buvo skirtos ne tik vaikų namų auklėtiniams, bet ir viso rajono sunkiai besiverčiančioms šeimoms paremti.  Be to, Ulf Johansson bent 50 kartų pats lankėsi Šakių rajone ir čia užmezgė daug naujų kontaktų su kitomis socialinės globos įstaigomis: Šakių ir Kudirkos Naumiesčio senelių globos namais, Gelgaudiškio specialiąja mokykla.

Švedai domėjosi, kokia atsakomybė jiems tektų dėl Vaikų globos namų, jei pasitrauktų iš dalininkų tarpo, ir kur raštiškai tai būtų užfiksuota. Vaikų globos namų direktorius atsakė, kad atsisakę savo dalies, jie neturėtų jokių įsipareigojimų ir tai būtų patvirtinta sutartyje. Mats Hagelin tvirtino, kad jie nėra įgalioti patys priimti vienokius ar kitokius sprendimus, todėl turėtų apsvarstyti abu galimus variantus ir spręsti šį klausimą savo organizacijos viduje. Tam jie realiai turėtų sugrįžti atgal į Švediją. Tačiau tokiu atveju, galutinis atsakymo pateikimas tik dar labiau užvilkintų projekto pradžios laiką.

Pertraukėlės metu išsiaiškinę visus teisinius klausimus ir supratę susiklosčiusios situacijos svarbą, Simrisham evangelikų liuteronų parapijos atstovai susiskambino su vadovybe Švedijoje ir pasitarę priėjo vieningos nuomonės – perduoti savo teises Šakių evangelikų liuteronų parapijai ir pasitraukti iš dalininkų tarpo. Taigi šeimyninių vaikų globos namų statybai, pasinaudojant ES parama, jau neliko jokių kliūčių.