Praėjusį ketvirtadienį rajono taryba patvirtino iš 12 programų susidedantį 2013 metų rajono biudžetą. Nors pačiame įstatyme įtvirtinta nuostata, jog „finansinė padėtis išlieka itin sudėtinga ir sunki“, Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė sako, kad netikėtumų nėra ir tikina, kad gyvenant pagal galimybes metai bus panašūs kaip ir praėję.

 

 

Pasak Biudžeto skyriaus vedėjos E. Grigaitienės, biudžeto pajamų planas yra maždaug praėjusių metų lygio. Tai yra pajamos sudarys apie 74 mln. litų,. o išlaidos – apie 84.4 mln. litų. Be to, 4.5 mln. bus perkelta iš praėjusių metų sutaupytų ir nepanaudotų lėšų. Lyginant su praėjusiais metais, savivaldybė išlaidų turės 2 mln. 600 tūkst. litų daugiau. Pagrindinė priežastis, kodėl didėja išlaidos – minimalios algos didėjimas iki tūkstančio litų. Tam prireiks 1 mln. 300 tūkst. litų. Kalbėdama apie minimalios algos didėjimą E. Grigaitienė aiškino, kad problema ta, jog didėja tokią algą gaunančių darbuotojų skaičius. „Nemažai kultūros darbuotojų, seniūnijos aplinkotvarkos darbuotojų, anksčiau gavusių šiek tiek didesnę nei minimalią algą, dabar gaus tik minimalią“, - sakė vedėja. Be to, ji aiškino, kad mūsų rajone algos planuojamos visiems 12 mėnesių, kas yra išimtis, o ne 10 ar dar mažiau, kaip yra kitose savivaldybėse.

Šiais metais reikės daugiau prisidėti prie vykdomų projektų, išlaidas didina brangstantys energetiniai resursai. Todėl savivaldybė, norėdama subalansuoti pajamas su išlaidomis, numačiusi skolintis 5 mln. 645 tūkst. litų. Apskritai šiais metais yra patvirtinti didesni savivaldybių skolos limitai. „Savivaldybės skola negali viršyti 75 proc. savivaldybės biudžeto pajamų. Mūsų atveju skola gali sudaryti 24.8 mln. litų“, - teigė Biudžeto ir turto skyriaus vedėja.

Jei praėjusiais metais pagrindinio gyventojų pajamų mokesčio, iš ko ir gyvena savivaldybė, jai buvo paliekama 61.32 proc., tai šiais metais – 57.34 proc. Tačiau jo reikės surinkti 158 tūkst. litų daugiau, tai yra 15 mln. 39 tūkst. litų. Tuo tarpu sausio mėnesį, kaip informavo E. Grigaitienė, surinkta tik 46.87 proc. planuotų pajamų.

Apžvelgdama 2013 metų biudžetą E. Grigaitienė atkreipė dėmesį, kad pašalpoms ir kompensacijoms, socialinėms paslaugoms bus skiriama 1 mln. 218 tūkst. litų daugiau jei 2012 metais. Iš viso šiems poreikiams patenkinti numatyta 10 mln. 424 tūkst. litų. Dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus mokinio krepšelio lėšų bus 1 mln. 946 tūkst. litų mažiau. Be to, pasak Biudžeto ir turto skyriaus vedėjos, šios lėšos dar maždaug 400 tūkst. litų bus mažinamos rugsėjo 1 dieną.

Kaip ir 2012 metais, įstatyme neliko nuostatos, jog sutaupytas lėšas deleguotoms funkcijoms vykdyti, mokinio krepšeliui finansuoti, galima skirti įsiskolinimų dengimui. Kiek jų beliktų, jas tenka grąžinti į valstybės biudžetą.

Ko anksčiau nebuvo, šiais metais skirta lėšų daugiabučių namų modernizavimo priemonei – 100 tūkst. litų savivaldybės biudžeto lėšų ir 20 tūkst. litų – privatizavimo fondo lėšų. Be to, numatoma skirti 100 tūkst. litų Kudirkos Naumiestyje esančio daugiabučio modernizavimui, nes didžioji dalis name esančių butų yra savivaldybės socialiniai būstai.

Nors tvarka dar nepatvirtinta, lietaus kanalizacijai skirta 150 tūkst. litų, 100 tūkst. vandens gręžinio Griškabūdyje įrengimui, 50 tūkst. – vandens tiekimo perėmimui iš privačių asmenų, taip pat numatyta lėšų apšvietimui ir pan. poreikiams. „Pasistengėme daugiau dėmesio ir lėšų skirti seniūnijoms, nes reikia tvarkyti gatves, kelius ir šie dalykai matomi“, - aiškino E. Grigaitienė. Ji tikino, jog rengiant savivaldybės biudžetą buvo vadovaujamasi direktoriaus įsakymais, kur šiuo metu gauta nemažai prašymų dėl papildomo lėšų skyrimo. Pasak vedėjos, nors buvo prašymai, tačiau lėšų neskirta Šakių, Lukšių, Griškabūdžio bažnyčioms, policijai.

Kaip ir pernai, taip ir šiais metais, biudžetas yra programinis, asignavimai skiriami 12 programų. Mokymosi visą gyvenimą ir sporto programai skirta daugiausiai – 43 mln. 257 tūkst. litų. Ši programa savivaldybės biudžeto išlaidų struktūroje sudaro 51.3 proc. Kita prioritetinė rajono savivaldybės biudžeto programa yra Socialinės apsaugos, kuriai tenka 14 mln.632 tūkst. litų. Didžiąja dalimi tai lemia išaugusių pašalpų gavėjų skaičius. Iš dalies patenkinti rajono šeimynų prašymai. Savivaldybės veiklos pagrindinių funkcijų programai tenka 11.6 proc. arba 9 mln. 810 tūkst. savivaldybės biudžeto lėšų. Šiai programai lėšos didėja 1.9 proc., tačiau tai vėlgi lemia minimalios algos didėjimas ir tai, kad reikės pradėti grąžinti paskolas. Jų reikės grąžinti 311 tūkst. litų ir nuo tos sumos sumokėti palūkanas. Administracijos direktoriaus rezervui skirta 120 tūkst. litų. Kultūros plėtros programai – 4.5 proc. arba 3 mln. 781 tūkst. litų. Nemažą rajono biudžeto dalį, tai yra 7.2 proc., sudaro Regioninės plėtros ir bendruomenių iniciatyvų programa, tai yra rajone įgyvendinami projektai. Jai skiriama daugiau nei 6 mln. litų, iš kurių, kaip minėjome, daugiau nei 5 mln. litų planuojama skolintis. Didžiausią programos dalį, 28.4 proc., sudaro kultūros projektų finansavimas. E. Grigaitienė atkreipė dėmesį, kad nors Kultūros programoje kultūrai, atrodo, nėra skiriamas itin didelis dėmesys, šioje programoje kultūros objektams, jų atstatymui – didžiausias dėmesys ir finansavimas. Beveik 26 proc. šios programos lėšų „suvalgo“ vandentvarkos projektų finansavimas.

Didžiausią rajono biudžeto dalį, 55.1 proc., sudaro biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai ir socialinio draudimo įmokos. „Besitraukiantis rajono biudžetas rodo, kad neišvengiami ir kai kurie politiniai sprendimai struktūriniams pakeitimams“, - teigė vedėja. Ji patikino, kad situacijos dramatizuoti nėra ko, nes nieko netikėto nėra. Metai panašūs kaip ir praėjusieji. Tiesiog, kaip pabrėžė ji, reikia gyventi pagal galimybes ir nenorėti iššokti aukščiau bambos, apriboti kai kuriuos poreikius.