Gegužės 10 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagerbė globėjus, priglaudusius likimo nuskriaustus vaikus. Septintojoje vaikus globojančių šeimų ir šeimynų konferencijoje „Priglausk mane“ penkiolikai globėjų buvo įteiktos „Gerumo žvaigždės“ ir Padėkos raštai. Tarp jų ir mūsų rajono šeimynos mama Dalytė Jasukynienė, kuri buvo apdovanota „Gerumo žvaigžde“.

 

 

Šių metų konferencijos tema – globojamo vaiko ir jo biologinės šeimos ryšio palaikymas. Jos metu specialistai skaitė pranešimus apie vaiką ir jo istoriją, globotinio poreikį bendrauti su biologine šeima, kaip įveikti priešiškumą ir neigiamas nuostatas globojamo vaiko biologinių tėvų atžvilgiu. Be to, globėjai pasidalijo savo patirtimi, kaip jų globotiniai palaiko ryšį su biologinėmis šeimomis, ką išgyvena vaikai, kokią įtaką jiems daro toks bendravimas.

Jau tradicija tapusiu renginiu buvo siekiama išreikšti pagarbą globėjams, kurie ryžosi padėti tiems,  kam labiausiai reikalinga pagalba ir meilė. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė tris globėjas apdovanojo „Gerumo žvaigždėmis“ , o dvylikai įteikė Padėkos raštus. Renginyje dalyvavo keturios mūsų rajono globėjos: Dalytė Jasukynienė, Jolanta Tamulienė, Stasė Pėžienė ir Valerija Stankevičienė.

Šeimynos mamai D. Jasukynienei, globojančiai devynis likimo nuskriaustus vaikus, iš ministrės rankų  buvo įteikta „Gerumo žvaigždė“. Vyriausiajam globotiniui netrukus sukaks 15 metų, jauniausiam – dar tik penkeri. „Nesitikėjau tokio įvertinimo, - atviravo globėja. – Nepadariau jokio žygdarbio, tik norėjau padėti kitiems. Esu kuklus žmogus ir manau, kad nesu verta tokio aukšto apdovanojimo. Per anksti man įteikta „Gerumo žvaigždė“. Dar neužauginau nė vienos kartos.“

Paklausta apie vaikų ryšį su biologiniais tėvais, D.Jasukynienė tik atsiduso. Pasak jos, nėra artimų santykių tarp jos globotinių ir jų biologinių tėvų. Matyt, šeimoje trūko meilės ir atjautos, jei vaikai nesiveržia prie savo šaknų. „Aišku, prikalbinu, nuvežu, stengiuosi, kad nepamirštų, kad žinotų, jog netoliese gyvena ir biologiniai vaiko tėvai, - pasakojo globėja. – Deja, būna ir taip, kad vaikai sugrįžta su dar didesnėmis nuoskaudomis.“

D.Jasukynienė papasakojo, kaip kartą su penkiais vaikučiais nuvyko pas jų mamą ir rado užrakintas duris, nors buvo iš anksto susitarusi dėl susitikimo. Vaikai nusiminė, ypač mažieji. Mat mama buvo pažadėjusi jiems nupirkti po mašinytę. Suradus mamą, ši pareiškė, kad vaikams nieko nenupirko, o ir bendravimas nesimezgė. Grįžo namo liūdni, tačiau ryšių su artimais žmonėmis nenutraukė. „Reikia daug meilės ir švelnumo nuraminti sužeistas širdis, - teigė globėja. – Gyvenimo nuskriausti vaikai taip greitai neįsileidžia į savo vidų. Turi praeiti laiko, kol skausmas atlėgsta, kol jie pradeda pasitikėti.“

„Labiausiai už viską trokštu, kad mano globojami vaikai užaugtų gerais žmonėmis, – tikino D.Jasukynienė. – Norėjau padaryti gerą darbą - užauginti tik vieną be tėvų globos likusį vaiką, o išėjo visai kitaip. Likimas lėmė, kad jis turėjo broliukų, tad paėmiau globoti visus. Paskui įsteigiau šeimyną. Šiandien neįsivaizduoju kitokio savo gyvenimo.“

2012 metų duomenimis, metų pabaigoje Lietuvoje buvo 10 tūkst. 542 tėvų globos netekę vaikai:  6 tūkst. 105 - augo globėjų šeimose, 407 – šeimynose. Mūsų rajone per praėjusius metus globa paskirta 175 vaikams: 46 - laikinoji, 129 - nuolatinė. Vadovaujantis nuostata, kad vaikai turi augti šeimoje, stengiamasi vaikams surasti globėjus. 104 vaikai globojami šeimose, 30 - šeimynose, 41 – socialinės globos įstaigose (septyni vaikai gyvena Marijampolės vaikų globos namuose, du vaikai su negalia - spec. įstaigose, 32 – Šakių vaikų globos namuose). Pernai nustatyti 45 atvejai, kai vaikams buvo baigta globa: 35 vaikai grąžinti į savo biologines šeimas, dešimt - sulaukė pilnametystės.