„Kartais, matyt, būna lemta ištraukti sėkmingą loterijos bilietą“, – apie galimybę tapti kamieninių ląstelių donoru sako buvęs savivaldybės tarybos narys, dabar Kaune dirbantis, bet savo gimtine Voniškius (Plokščių sen.) laikantis Tautvydas Šukys. Dar kol šalyje nebuvo karantino, kovo 9-ąją mūsų kraštiečiui buvo atlikta kaulų čiulpų transplantacija. Nors jis nežino, kaip jaučiasi recipientas, viliasi, kad jai viskas gerai ir jo pavyzdžiu sekti kviečia kitus.

T. Šukys juokauja jau net nepamenantis, kada savo duomenis perdavė Nacionaliniam negiminingų kaulų čiulpų registrui, tačiau tikriausiai tai buvo studijų metais.

„Jau ir neatsimenu. Donoro kortelę gal dar mokykloje susitvarkiau, tai turbūt ir dėl kaulų čiulpų kažkada studijų metais duodamas kraujo užpildžiau“, – sako pašnekovas ir priduria, kad praėjus kone dešimtmečiui nesitikėjo sulaukti skambučio, „kad galėtų tikti“.

Tuo labiau, sako T. Šukys, kad lietuviui tinkamą donorą dėl mūsų genofondo rasti tarp lietuvių yra didesnė tikimybė nei visoje Europoje, tad sulaukęs pasiūlymo jis nė akimirkos nedvejojo.

„Galbūt tokia galimybė bus tik kartą gyvenime. Turime dalintis, kuo galime, nieko į kapus nenusinešime, o čia ir nieko nekainuoja. Neįsivaizduojat, kokia gera savijauta po to. Galbūt tam žmogui tai vienintelė galimybė išgyventi“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

Tada buvo atlikti išsamūs tyrimai, po kurio laiko dar kiti, tačiau T. Šulys sako, kad jam tai nesukėlė jokių nepatogumų. Vienintelis nepatogumas, anot donoro, kad keturias dienas iki procedūros reikia vartoti specialius, kamieninių ląstelių gamybą skatinančius vaistus.

„Problema vienintelė – ima dėl vaistų mausti kaulus, bet jeigu labai skauda, galima išgerti vaistų, taip pat galima net nedarbingumą pasiimti, bet man nebuvo taip blogai, net į darbą ėjau“, – prisimena pašnekovas.

Transplantacijos dieną jis buvo prijungtas prie specialaus aparato, kuriuo, liaudiškai kalbant, iš vienos rankos venos kraujas keliavo į specialų aparatą, o į kitos rankos veną jau grįžo be kamieninių ląstelių. Tada paaiškėja, ar recipientui užtenka kamieninių ląstelių. T. Šukys sako, jog būna atvejų, kad jų trūksta, reikia ligoninėje pasilikti dar vienai dienai, bet jo atveju procedūra iškart buvo sėkminga. Tad ramiai ir nejudant jam teko pagulėti 5–6 valandas ir po procedūros vyko namo.

Apie tai, kad tapo donoru, jis pasidalijo savo „Facebook“ paskyroje ir sulaukė daugybės palaikymo. Tačiau sako, jog ne iš noro pasigirti ar atrodyti didvyriu tai viešina ir apie tai kalba.

„Noriu paskatinti tai padaryti kitus, kad ir jie užsiregistruotų, nes galime kažkam suteikti šansą gyventi. Be to, kaip sakiau, tai nieko nekainuoja, tau kompensuoja net kelionės išlaidas, tau išsamiai patikrinama sveikata“, – ragina T. Šukys jo pavyzdžiu pasekti ir kitus.

Tiesa, pripažįsta, jog tarp artimųjų taip pat buvę atkalbinėjimų ir raginimų pagalvoti, ką jis darąs.

„Tai visiškai saugi procedūra. Ir tu gali išgelbėti gyvybę“, – altruistišką požiūrį demonstruoja pašnekovas, tačiau pripažįsta neturintis jokios informacijos, kaip jaučiasi recipientas, mat tai slapta informacija, bet viliasi, kad jis suteikė šansą gyventi.

Kaip skelbiama kaulų čiulpų donorystės puslapyje bukgeras.lt, užsiregistravusio donoro gali prireikti tik po kelerių ar net keliolikos metų, todėl į registrą traukiami sveiki asmenys nuo 18 iki 35-erių metų. Esant negiminingų kaulų čiulpų donorų registre, donuoti galima iki 56-erių metų amžiaus. Tiesa, žmonės, sergantys širdies ar kraujagyslių, plaučių ligomis, vėžiu, neurologinėmis ar kitomis lėtinėmis ar užkrečiamomis ligomis, donorais būti negali.

Kodėl svarbi kaulų čiulpų donorystė? bukgeras.lt skelbiama, kad vaikams ir suaugusiems, susirgusiems kraujo vėžiu, ne visada padeda gydymas vien vaistais (chemoterapija, imunoterapija). Daliai jų gali padėti tik donoro kaulų čiulpų (kamieninių kraujodaros ląstelių) transplantacija. Visų pirma donoro ieškoti pradedama tarp šeimos narių – tiriami broliai ir seserys, tačiau tikimybė surasti tinkamą donorą šeimoje yra tik apie 20 proc. Kitiems sergantiesiems būtina rasti tinkamą donorą Lietuvos ar Pasauliniame negiminingų kaulų čiulpų donorų registre. Deja, kartais net iš daugiau nei 35 milijonų savanorių kaulų čiulpų donorų nerandama tinkamo, todėl visi esame labai svarbūs.

Lietuvoje kraujo vėžio diagnozę kasdien sužino keturi žmonės. Liga nesirenka nei pagal amžių, nei pagal socialinę padėtį ar profesiją, o daugeliui sergančiųjų vienintelė galimybė išgyventi – kaulų čiulpų transplantacija.