Nuo rugsėjo Šakių ligoninėje dirba rezidentūros studijas pabaigęs gydytojas urologas Albertas Bočkus. Kalbamės su mediku apie jo pasirinkimą dirbti būtent šios srities specialistu, darbą Šakių ligoninėje ir, žinoma, pacientus bei su jo atėjimu išsiplėtusį paslaugų spektrą.

A. Bočkus atviras: iki pažinties su žmona mūsų krašto nei žinojo, nei kažką girdėjęs apie jį buvo, tačiau iš Žemaitijos kilęs vyras sukūrė šeimą ir jau keleri metai gyvena Šakiuose. Dar studijuodamas rezidentūroje į studijas važinėdavo, o už chirurginį profilį budėdavo Šakių ligoninėje. Pabaigęs studijas su ligonine pasirašė sutartį, mat už jo studijas sumokėjo savivaldybė ir ligoninė, o jis įsipareigojo už tai atidirbti. Tiesa, Šakių ligoninė ne vienintelė jo darbovietė – jis dar dirba Klaipėdoje bei privačioje gydymo įstaigoje Kaune, tačiau viską puikiai spėja ir sako, jog kitoje srityje savęs nelabai įsivaizduoja.

„Nuo įstojimo žinojau, kad terapinio profilio nenorėčiau, kad nebūsiu nei šeimistas, nei terapeutas. Kai reikėjo rinktis, buvo minčių ir apie chirurgiją, ir apie ginekologiją. Kai turėjau praktiką, labai geras kolektyvas buvo, o ir specialybė dėkinga, kad gali ir poliklinikoj dirbti, ir operacinės galimybės didelės“, – sako A. Bočkus ir priduria, kad jam įdomu operuoti, smagu, kad gali žmogaus problemą išspręsti iki galo, tai yra ir konsultuoti, ir medikamentinį gydymą skirti, ir operuoti.

Jaunu bei perspektyviu gydytoju Albertu Bočkumi (dešinėje) džiaugiasi ir vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis – su šio mediko atėjimu dar labiau išsiplėtė ligoninės paslaugų spektras. D. Pavalkio nuotr.

Gydytojas teigia darbo pradžioje Šakiuose manęs, jog pacientų nebus daug, bet praktika rodo, kad urologas Šakiuose išties reikalingas, su jo atėjimu stipriai išsiplėtė ir paslaugų spektras.

A. Bočkus pasakoja, kad jeigu anksčiau daugelį pacientų tekdavo siųsti į Kauną, tai dabar tokių faktiškai nėra.

„Anksčiau būdavo inkstas užsikimšęs – į Kauną, šlapimo susilaikymas ar kraujavimas iš šlapimo takų – į Kauną, tai dabar realiai nieko nesiunčiam“, – sako urologas ir džiaugiasi, kad ligoninė neseniai įsigijo cistoskopą, kuris atveria dar didesnes pacientų gydymo galimybes.

„Jis skirtas pūslės apžiūrai iš vidaus apžiūrėti ir inkstų stentavimui. Štai ir aną dieną turėjome operaciją, kai buvo atliktas šlapimtakio stentavimas dėl inksto užsikimšimo. Džiugu, kad galime padėti su akmenlige susidūrusiems žmonėms, nes po šios procedūros skausmų nelieka, nors akmenų pašalinti negalime“, – rodydamas naują įrangą pasakoja medikas ir priduria, kad pradėtos ligoninėje daryti ir prostatos biopsijos vėžio diagnostikai.

Deja, per tą laiką, kol jis dirba Šakiuose, onkologinė liga buvo diagnozuota ne vienam rajono vyrui.

„Laiku nustatytas prostatos vėžys yra labai gerai gydomas ir kontroliuojamas“, – atkreipia dėmesį urologas, tačiau sako, jog visgi žmonės dažnai bijo, delsia kreiptis į specialistus, o prostatos vėžys ir neturi kažkokių specifinių, šią ligą išduodančių simptomų.

Kalbėdamas apie rajono pacientus medikas akcentuoja, jog dažniausiai tai užsikentę, ilgai į medikus delsę kreiptis žmonės, ateinantys tada, kai jau išties blogai. Ne paslaptis, dažniausiai tai nesigydę prostatos vyrai, kuriems neretai jau būna ir inkstų nepakankamumas, o planiškai padėti jau neina, reikalingos ekstra operacijos. Tad jis ragina žmones nebijoti kreiptis į specialistus. Tuo labiau, kad jeigu reikalingas operacinis gydymas, Šakiuose operaciją gydytojas jau gali pasiūlyti dar tą pačią ar kitą savaitę, kai didžiosiose šalies įstaigose jos galbūt tektų laukti ir keletą mėnesių.

A. Bočkus vardija, kad šiuo metu Šakių ligoninėje daromos atviros prostatos operacijos, endoskopinės operacijos, cistostomos, nefrostomos. Nekyla problemų ir su asistavimu operacijų metu, nes šiuo metu operuojantys yra ginekologas ir urologas, du chirurgai ir trys traumatologai. Ateityje, sako pašnekovas, svarstoma operaciniu būdu kartu su ginekologe ligoninėje gydyti ir šlapimo nelaikymą moterims. Tad kada vyrai turėtų apsilankyti pas urologą? Pirmiausiai, sako pašnekovas, pas specialistą reiktų žingsniuoti, jeigu vyrams atsiranda šlapinimosi problemų, tenka šlapintis dažniau, keltis naktimis ar silpnėja šlapinimosi srovė. Tokiais atvejais neišsišlapinama, tada išsipučia inkstai, atsiranda inkstų nepakankamumas ir laukia ilgas gydymas.

„Žmonės dažnai ranka numoja, jei vieną kartą pasišlapina su krauju. Moterims tai gana dažna, gali būti pūslės uždegimai. Jeigu vyrams pasirodo kraujo, tai dažniausiai gali reikšti, kad jam bus inkstų ar pūslės vėžys. Ir nesvarbu, kad jis vieną kartą pamatė ir kitą dieną nebuvo. Jeigu jau prasideda gausus, dažnai būna uždelstas ir išvešėjęs atvejis“, – tikina urologas ir pasakoja, kad kartais paklausus paciento, ar šlapinantis buvo kraujo, šis  sako – ai, gal prieš du metus ir buvo. Tačiau ir tas vienas atvejis, sako gydytojas, nereiškia, kad viskas bus gerai, tad pastebėjus tokius požymius pataria pasirodyti urologui.

A. Bočkus kalba ir apie potencijos bei erekcijos problemas bei pripažįsta, kad vyrai apie tai kalbėti prisibijo. Potencijos sutrikimai dažniausiai prasideda 50-mečiams, tačiau būna, kad kreipiasi ir jauni, pastebima, kad šioms problemoms, ypač jauniems, įtakos turi pornografijos žiūrėjimas.

Jis kalba, kad, rodos, šiais laikais jau neturėtų būti susisiekimo problemų, bet iš darbo praktikos sako, kad kitas pacientas žegnojasi, jog jam po savaitės reikia į Šakius iš Kudirkos Naumiesčio atvykti, o apie Kauną net kalbos nėra. Visgi sveikata – didžiausias turtas, o turėdami specialistus rajone turėtume rasti laiko ir savo sveikatai.