Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą šiemet pasirinko 200, mokyklinį – 153 rajono moksleiviai. Ir valstybiniame, ir mokykliniame brandos egzamine abiturientai turėjo atlikti vieną užduotį – parašyti ne mažiau kaip 500 žodžių rašinį. Brandos egzaminui buvo pateiktos dvi samprotavimo rašinio ir dvi literatūrinio rašinio temos –  buvo galima rinktis vieną iš keturių temų.

 

Šiemet valstybinį egzaminą laikiusiems abiturientams buvo pasiūlytos tokios samprotavimo rašinio temos: „Kaip keičiasi inteligento vaidmuo visuomenėje?“ bei „Ką gali juokas?“. Atskleidžiant pirmąją reikėjo remtis Vincu Kudirka, Juozu Apučiu ir Jurgiu Kunčinu, antrąją – Jurgiu Savickiu, Baliu Sruoga ir Mariumi Ivaškevičiumi.

Rašant literatūrinį rašinį buvo galima rinktis temas „Prarastos tėvynės ilgesys Lietuvos literatūroje“ arba „Kasdienybės grožio pajauta lietuvių literatūroje“. Prie pirmosios temos buvo nurodyti tokie lietuvių rašytojai, kaip Salomėja Nėris, Antanas Škėma ir Česlovas Milošas, prie antrosios – Kristijonas Donelaitis, Juozas Tumas-Vaižgantas ir Judita Vaičiūnaitė.

Pasak Lukšių Vinco Grybo gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Stasės Burkšaitienės, daug metų taisančios abiturientų brandos egzaminų darbus, ne nuostabu, kad moksleiviai rinkosi samprotavimo rašininių temas, ypač „Ką gali juokas?“, tačiau su juokais juokauti irgi nebuvo galima.

„Mano manymu, su tuo juoku buvo truputį persistengta. Vertėjo rinktis literatūrinę temą arba pasamprotauti apie inteligentus, – tvirtino S. Burkšaitienė. – Ar nebus šiemet su juoku taip, kaip pernai buvo su meile? Moksleiviai galvojo, kad labai lengva tema, o kai kurių balai buvo gerokai žemesni nei tikėjosi. Apie juoką rašyti nėra taip paprasta, kaip atrodo. Juokas gali būti įvairus: ironiškas, sarkastiškas, groteskiškas. Reikia išmanyti visas juoko rūšis ir mokėti jas paanalizuoti. Tikrai yra ką veikti, siekiant „pritempti“ kūrinį prie šios temos.“

„Ruošiantis samprotavimo rašiniams visada labiau laukiama rimtesnių temų – apie meilę tėvynei ir patriotizmą, todėl šių metų temos buvo kiek netikėtos. Ypač apie juoką, kurią beveik visi abiturientai ir rinkosi, nes B. Sruogos „Dievų mišką“ tikrai visi buvo skaitę“, – teigė Gelgaudiškio pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Danutė Aniulienė.

 

Šiemet mokyklinį egzaminą laikiusiems abiturientams buvo pasiūlytos samprotavimo rašinio temos „Ką žmogui reiškia šeima?“ bei „Kodėl svarbu turėti viltį?“. Atskleidžiant pirmąją reikėjo remtis J. Savickiu, J. Apučiu ir A. Škėma, antrojoje – Jonu Biliūnu, S. Nėrimi ir B. Sruoga.

Rašant literatūrinį rašinį buvo galima rinktis vieną iš šių temų: „Moters vaidmuo lietuvių literatūros kūriniuose“ arba „Pareigos samprata Lietuvos literatūroje?“. Prie pirmosios temos buvo nurodyti Vincas Krėvė, J. Tumas-Vaižgantas ir Marius Katiliškis, prie antrosios – Jonas Radvanas, V. Kudirka ir Justinas Marcinkevičius.

„Didžioji dauguma moksleivių rinkosi samprotavimo rašinio temas. Jos tikrai labai geros, – tvirtino S. Burkšaitienė. – Apie šeimą galėjo parašyti visi. Labai padėjo nukreipiamieji klausimai: Kaip laikui bėgant keičiasi šeimos samprata? Kokią šeimą vadintumėte tvirta? Kodėl šeima neišnyksta? Ne ką sunkiau buvo pasamprotauti apie viltį. Kada svarbiausia neprarasti vilties? Kaip žmonių viltis lemia istorinis laikotarpis ir jų gyvenamoji aplinka? Ar žmogui svarbios tik išsipildžiusios viltys? Aišku, įvertinimų bus visokių, tačiau tikimės ir labai aukštų. Per tiek metų, manau, išmokėme mokinius rašinio struktūros.“

 

Daug metų abiturientų darbus taisančios ir vertinančios D. Aniulienės teigimu, mokytojams, šiemet norėjusiems patekti į valstybinio brandos egzamino taisymo komisiją, reikėjo atlikti nelengvas užduotis internetu. Galime didžiuotis, kad mūsų rajonas išskirtinis – net devyni lituanistai pakviesti taisyti abiturientų darbų, o iš kitų rajonų pateko po du–tris mokytojus.

Moksleiviams, norintiems gauti brandos atestatą, reikia išlaikyti bent du brandos egzaminus: privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieną dalyko brandos egzaminą (išskyrus atvejus, kai nuo pasirinkto brandos egzamino mokyklos vadovo įsakymu bus atleistas). Be lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino mokinys gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip šešių dalykų brandos egzaminus.

Pakartotinė egzaminų sesija vyks birželio 22 – liepos 7 dienomis. Visų pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 10 dienos.