Lekėčių mokyklos-daugiafunkcio centro laikinoji direktorė Lilija Liutvinienė (centre) įsitikinusi, kad kol mokykloje pakanka vaikų klasės komplektui sudaryti, tol nereikėtų imtis permainų ir užkirsti kelio mokytis vietinėje mokykloje. D. Pavalkio nuotr.
Gintarė MARTINAITIENĖ
Pirmadienį, norėdama patikslinti švietimo tinklo pertvarkos planą, į posėdį rinkosi Švietimo įstaigų tinklo komisija. Drastiškai mažėjant mokinių skaičiui, vienokie ar kitokie sprendimai neišvengiami, tik klausimas, kada jau pjauti tą šaką, o kada dar palikti žaliuoti.
Lekėčiuose 9–10 klasės rugsėjį bus
Pirmiausiai komisijos nariai sprendė, kaip elgtis dėl 9–10 klasių formavimo Lekėčių mokykloje-daugiafunkciame centre nuo 2022 m. rugsėjo. Aiškintasi, kokia situacija, ar pakaks vaikų, nes Kriūkai ir Plokščiai šių klasių jau nesudaro.
Laikinoji mokyklos direktorė Lilija Liutvinienė laikėsi savo: kol susidaro komplektas ir yra mokinių, kol gaunamas finansavimas, bent dvejus metus nereikėtų imtis permainų ir užkirsti kelio vaikams mokytis vietoje. Tuo labiau, sakė vadovė, kad pernai „nepajudėjo nė vienas mokinys“, išeiti iš mokyklos, jos žiniomis, nėra norinčių ir dabar. Būsimų devintokų dabar skaičiuojama 10, galbūt bus 11, septintokų yra 12, o klasės komplektui reikia mažiausiai aštuonių vaikų. Kai vaikų sumažės natūraliai ir nebus iš ko komplektuoti, tada visai bendruomenei, kalbėjo L. Liutvinienė, nebus toks skausmingas sprendimas. Be to, anot vadovės, į Lekėčių situaciją reikia žiūrėti teritoriniu atžvilgiu, nes nemaža tikimybė, kad dalis vaikų net neliktų mūsų rajone, o mokytis rinktųsi Zapyškį – ši mokykla ir dabar itin suinteresuota mūsų krašto vaikais – autobusiukas dėl vieno vaiko atvyksta į Kretkampį.
Komisijos nariai vienbalsiai sutarė nuo ateinančio rugsėjo Lekėčiuose leisti komplektuoti 9–10 klases. Kaip žinia, naujais mokslo metais ši mokykla bus vienas iš Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro, kuriam be Lekėčių priklausys Kriūkai ir Plokščiai, skyrių.
Skyriaus likimas – tėvų rankose
Kitas darbotvarkės klausimas, kaip elgtis su Slavikų pradinio ugdymo skyriumi, kur šiuo metu vienoje klasėje ugdomi septyni pirmokai, antrokai ir trečiokai, o ketvirtokai, kurių rugsėjį neplanuotai sumažėjo iki keturių, nuo spalio vežiojami į „Varpą“.
„Tada problemą, manau, išsprendėme laikinai, dabar vėl susirinkome, kad galvotume, kaip mes toliau elgsimės. Turim šešis priešmokyklinukus, tikrai nemažai. Jeigu jie visi ateitų į pirmą klasę, tai gal visai neblogai, bet didžioji dalis iš Gotlybiškių (iš šešių priešmokyklinukų keturi), ant pusiaukelės, tai klausimas, ar tėvai ryšis vaiką vežti į Slavikus dėl vienų-dvejų metų, o po to jis vis tiek turės integruotis į kitą mokyklą“, – svarstė D. Jakavičius.
Tokiais pačiais svarstymais dalijosi ir mokyklos direktorius Mindaugas Venckūnas, komisijos narius informavęs, kad ateinančiais mokslo metais pirmoje-antroje klasėje būtų devyni vaikai. Trečios klasės formuoti neišeina, nes leidžiama jungti tik dvi gretimas klases, o kaip elgsis šešių būsimų pirmokų tėvai, klausimas atviras.
„Jeigu tie šeši vaikai stebuklingai liktų, tai tada 2023–2024 mokslo metais pirmoj-antroj klasėj mokytųsi devyni, tačiau 2024–2025 m. liktų tik šeši“, – konstatavo direktorius.
Pagal tarybos sprendimą, jungtinėje klasėje mažiausias vaikų skaičius yra aštuoni. Tad jeigu iš šešių būsimų pirmokų į Šakius pajuda bent du, nesusidaro komplektas, jis nefinansuojamas ir savivaldybės taryba turėtų spręsti, ar jį išlaikytų savo lėšomis.
Komisijos nariai vieningai sutarė, kad reikia aiškiai ir konkrečiai kalbėtis su tėvais, nes tik nuo vaikų skaičiaus priklausytų pradinio skyriaus, kuriame liktų pirma-antra jungtinė klasė, likimas.
„Jeigu komplektas susidaro, reikėtų dar palikti tas dvi klases“, – svarstė komisijos nariai.
Apie darželį kalbų nėra – Slavikuose ir toliau turi veikti pilnos dienos darželio grupė.
Kas bus, jeigu bus
Kol kas nenuspręsta, kaip elgtis su Lukšių Vinco Grybo gimnazijos Gelgaudiškio skyriaus 11 klase. Šiais mokslo metais ši klasė nebuvo formuota, kaip bus nuo rugsėjo, neaišku. Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos projektus, gali įsigalioti rekomendacija, kad trečioje gimnazijos klasėje turėtų būti 21 mokinys. Šiuo metu mokykla turi 17 dešimtokų, tad jeigu ministerijos projektas virstų sprendimu, šios klasės likimas Gelgaudiškyje išsispręstų automatiškai. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas mano, jog siūlymai nepasikeis, tačiau jau artimiausiu metu turėtų paaiškėti, kaip bus iš tikrųjų.
Patvirtinus minėtą projektą, apskritai keistųsi pasiekimų vertinimai, privalomų egzaminų skaičius ir pan. Paprasčiau kalbant, kaip buvo diskutuojama ir posėdžio metu, mokiniui bus tiek pasunkinti reikalavimai ir užkelta kartelė, kad silpniau besimokantys gimnazijoje mokytis negalės ir bus priversti rinktis profesinę mokyklą.
„Jeigu ten tikrai atsiranda 21, o ne 12, nes yra ir toks skaičiukas, tai mūsų kai kurie sprendimai gali būti nelabai smagūs kai kurioms gimnazijoms, kurių turime keturias. Dviem gali būti labai sunku išsilaikyti. Labai nesmagi situacija. Stabiliausia situacija „Žiburio“ gimnazijoje, dar labai neblogai Lukšiai atrodo. Griškabūdis ir Kudirkos Naumiestis neturi iš kur vaikų pasipildyti“, – kalbėjo D. Jakavičius.
Posėdžio metu trumpai aptartas ir Tūkstantmečio mokyklų projektas, kuriame dalyvauti kiekviena savivaldybė turėtų pateikti iki trijų ugdymo įstaigų. Anot D. Jakavičiaus, neabejojama, kad projekte turėtų dalyvauti „Žiburys“, Lukšių Vinco Grybo gimnazija, tačiau kuri įstaiga būtų trečioji, dar svarstoma, nes yra nemažai reikalavimų, mokinių skaičius mokykloje taip pat turi būti ne mažesnis nei 200, o šį skaičių gali pakoreguoti ir minėto projekto priėmimas, jei vaikai po pagrindinio ugdymo mokslus tęstų profesinėse mokyklose, o ne gimnazijose. Be to, norėti dalyvauti projekte turi ir pati mokykla, nes reikės įdėti nemažai darbo, tad nuspręsta kalbėtis ir su pačių mokyklų bendruomenėmis. Kaip galimos kandidatės įvardintos Griškabūdžio ir Kudirkos Naumiesčio gimnazijos bei Gelgaudiškio mokykla.
Laikinoji mokyklos direktorė Lilija Liutvinienė laikėsi savo: kol susidaro komplektas ir yra mokinių, kol gaunamas finansavimas, bent dvejus metus nereikėtų imtis permainų ir užkirsti kelio vaikams mokytis vietoje. Tuo labiau, sakė vadovė, kad pernai „nepajudėjo nė vienas mokinys“, išeiti iš mokyklos, jos žiniomis, nėra norinčių ir dabar. Būsimų devintokų dabar skaičiuojama 10, galbūt bus 11, septintokų yra 12, o klasės komplektui reikia mažiausiai aštuonių vaikų. Kai vaikų sumažės natūraliai ir nebus iš ko komplektuoti, tada visai bendruomenei, kalbėjo L. Liutvinienė, nebus toks skausmingas sprendimas. Be to, anot vadovės, į Lekėčių situaciją reikia žiūrėti teritoriniu atžvilgiu, nes nemaža tikimybė, kad dalis vaikų net neliktų mūsų rajone, o mokytis rinktųsi Zapyškį – ši mokykla ir dabar itin suinteresuota mūsų krašto vaikais – autobusiukas dėl vieno vaiko atvyksta į Kretkampį.
Komisijos nariai vienbalsiai sutarė nuo ateinančio rugsėjo Lekėčiuose leisti komplektuoti 9–10 klases. Kaip žinia, naujais mokslo metais ši mokykla bus vienas iš Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro, kuriam be Lekėčių priklausys Kriūkai ir Plokščiai, skyrių.
Skyriaus likimas – tėvų rankose
Kitas darbotvarkės klausimas, kaip elgtis su Slavikų pradinio ugdymo skyriumi, kur šiuo metu vienoje klasėje ugdomi septyni pirmokai, antrokai ir trečiokai, o ketvirtokai, kurių rugsėjį neplanuotai sumažėjo iki keturių, nuo spalio vežiojami į „Varpą“.
„Tada problemą, manau, išsprendėme laikinai, dabar vėl susirinkome, kad galvotume, kaip mes toliau elgsimės. Turim šešis priešmokyklinukus, tikrai nemažai. Jeigu jie visi ateitų į pirmą klasę, tai gal visai neblogai, bet didžioji dalis iš Gotlybiškių (iš šešių priešmokyklinukų keturi), ant pusiaukelės, tai klausimas, ar tėvai ryšis vaiką vežti į Slavikus dėl vienų-dvejų metų, o po to jis vis tiek turės integruotis į kitą mokyklą“, – svarstė D. Jakavičius.
Tokiais pačiais svarstymais dalijosi ir mokyklos direktorius Mindaugas Venckūnas, komisijos narius informavęs, kad ateinančiais mokslo metais pirmoje-antroje klasėje būtų devyni vaikai. Trečios klasės formuoti neišeina, nes leidžiama jungti tik dvi gretimas klases, o kaip elgsis šešių būsimų pirmokų tėvai, klausimas atviras.
„Jeigu tie šeši vaikai stebuklingai liktų, tai tada 2023–2024 mokslo metais pirmoj-antroj klasėj mokytųsi devyni, tačiau 2024–2025 m. liktų tik šeši“, – konstatavo direktorius.
Pagal tarybos sprendimą, jungtinėje klasėje mažiausias vaikų skaičius yra aštuoni. Tad jeigu iš šešių būsimų pirmokų į Šakius pajuda bent du, nesusidaro komplektas, jis nefinansuojamas ir savivaldybės taryba turėtų spręsti, ar jį išlaikytų savo lėšomis.
Komisijos nariai vieningai sutarė, kad reikia aiškiai ir konkrečiai kalbėtis su tėvais, nes tik nuo vaikų skaičiaus priklausytų pradinio skyriaus, kuriame liktų pirma-antra jungtinė klasė, likimas.
„Jeigu komplektas susidaro, reikėtų dar palikti tas dvi klases“, – svarstė komisijos nariai.
Apie darželį kalbų nėra – Slavikuose ir toliau turi veikti pilnos dienos darželio grupė.
Kas bus, jeigu bus
Kol kas nenuspręsta, kaip elgtis su Lukšių Vinco Grybo gimnazijos Gelgaudiškio skyriaus 11 klase. Šiais mokslo metais ši klasė nebuvo formuota, kaip bus nuo rugsėjo, neaišku. Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos projektus, gali įsigalioti rekomendacija, kad trečioje gimnazijos klasėje turėtų būti 21 mokinys. Šiuo metu mokykla turi 17 dešimtokų, tad jeigu ministerijos projektas virstų sprendimu, šios klasės likimas Gelgaudiškyje išsispręstų automatiškai. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas mano, jog siūlymai nepasikeis, tačiau jau artimiausiu metu turėtų paaiškėti, kaip bus iš tikrųjų.
Patvirtinus minėtą projektą, apskritai keistųsi pasiekimų vertinimai, privalomų egzaminų skaičius ir pan. Paprasčiau kalbant, kaip buvo diskutuojama ir posėdžio metu, mokiniui bus tiek pasunkinti reikalavimai ir užkelta kartelė, kad silpniau besimokantys gimnazijoje mokytis negalės ir bus priversti rinktis profesinę mokyklą.
„Jeigu ten tikrai atsiranda 21, o ne 12, nes yra ir toks skaičiukas, tai mūsų kai kurie sprendimai gali būti nelabai smagūs kai kurioms gimnazijoms, kurių turime keturias. Dviem gali būti labai sunku išsilaikyti. Labai nesmagi situacija. Stabiliausia situacija „Žiburio“ gimnazijoje, dar labai neblogai Lukšiai atrodo. Griškabūdis ir Kudirkos Naumiestis neturi iš kur vaikų pasipildyti“, – kalbėjo D. Jakavičius.
Posėdžio metu trumpai aptartas ir Tūkstantmečio mokyklų projektas, kuriame dalyvauti kiekviena savivaldybė turėtų pateikti iki trijų ugdymo įstaigų. Anot D. Jakavičiaus, neabejojama, kad projekte turėtų dalyvauti „Žiburys“, Lukšių Vinco Grybo gimnazija, tačiau kuri įstaiga būtų trečioji, dar svarstoma, nes yra nemažai reikalavimų, mokinių skaičius mokykloje taip pat turi būti ne mažesnis nei 200, o šį skaičių gali pakoreguoti ir minėto projekto priėmimas, jei vaikai po pagrindinio ugdymo mokslus tęstų profesinėse mokyklose, o ne gimnazijose. Be to, norėti dalyvauti projekte turi ir pati mokykla, nes reikės įdėti nemažai darbo, tad nuspręsta kalbėtis ir su pačių mokyklų bendruomenėmis. Kaip galimos kandidatės įvardintos Griškabūdžio ir Kudirkos Naumiesčio gimnazijos bei Gelgaudiškio mokykla.
Ona iš Patamošupių:
