Mokyklos neatmeta ir hibridinio mokymo galimybės

hibridis mokymas rinkevicius
Šakių „Žiburio“ gimnazijos informacinių technologijų mokytojas Giedrius Rinkevičius rodo gautą hibridinę įrangą, tačiau mokyklos administracija įsitikinusi, kad tik laikas parodys, kiek tai bus išties naudinga. D. Pavalkio nuotr.

Nacionalinė švietimo agentūra dar lapkričio mėnesį savivaldybėms išdalino per 1800 hibridinės įrangos komplektų, kurie suteikia galimybę mokytojams pamokas vesti hibridiniu būdu, kai dėl izoliacijos ar ligos dalis klasės mokinių negali atvykti į mokyklą. Mūsų rajonui skirta 19  tokios įrangos komplektų.
 
Kaip informavo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Demenius, gauta įranga mokykloms buvo paskirstyta pagal mokinių skaičių: Šakių „Žiburio“ gimnazijai, „Varpo“ mokyklai, Lukšių Vinco Grybo gimnazijai teko po tris komplektus, Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijai bei Griškabūdžio gimnazijai po du, Gelgaudiškio, Sintautų, Kidulių pagrindinėms mokykloms ir Lekėčių, Kriūkų, Plokščių mokykloms-daugiafunkciams centrams – po vieną.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas sako apie hibridinę įrangą iš mokyklų sulaukęs įvairių atsiliepimų: „Vieni sako, kad kokybė šlubuoja, kiti patenkinti.“ Hibridiniam mokymui pritaikytą įrangą – mobilius vaizdo įrašymo ir transliavimo įrenginius – tiekia UAB „Biznio mašinų kompanija“. Bendrovė mokyklų atstovams taip pat organizuoja mokymus, kurių metu demonstruoja įrangos funkcionalumą ir naudojimo galimybes. Tokiuose mokymuose galėjo dalyvauti ir Šakių rajono pedagogai, tam buvo išnaudotas laikas per moksleivių atostogas ir po jų. Pasak D. Aštrausko, gruodžio mėnesį dar ne visos ugdymo įstaigos buvo išmėginusios įrangą, nebuvo ir didelio poreikio, nes vyko įprastas kontaktinis mokymas, bet sergančių skaičiui didėjant gali atsirasti poreikis hibridinę įrangą naudoti izoliacijoje esančių mokinių mokymui. Visa įranga lengvai nešiojama, todėl mokyklose dažniausiai nėra priskirta kuriam nors kabinetui ar mokytojui, kiekvienas gali pasiimti ir nusinešti į savo klasę.

Šakių „Žiburio“ gimnazijos direktorė Jūratė Mozūraitienė pasakoja, kad gimnazijoje naudoti hibridinę įrangą didelio poreikio iki šiol nebuvo, bet neatmeta galimybės, kad poreikis gali išaugti, ypač jeigu bus įvestas nuotolinis mokymas.  

„Jeigu suserga mokytojas, tai hibridinės klasės įranga nelabai padeda, padeda tada, kai iškrinta dalis mokinių, bet jie jaučiasi gerai, tik reikia izoliuotis. Jeigu mokinys serga, tai jis pamokos nežiūrės“, – sako „Žiburio“ direktorė.

Gautą hibridinę įrangą sudaro mikrofonas, kamera, kompiuteris, yra ir robotukas, kuris seka mokytoją ir nukreipia į jį filmavimo kamerą. Taip pamoka tampa dar gyvesnė. Šiuo metu gimnazijoje kaip tik bandoma prisijaukinti tris robotukus.

„Ne viskas pavyksta, bet turime ir savo galimybių, štai šiandien mokytoja vedė matematikos pamokas iš namų. Laikas parodys, kiek tos hibridinės klasės bus naudingos“, – mano J. Mozūraitienė.

Šakių „Varpo“ mokyklos direktorius Mindaugas Venckūnas teigia, kad visi mokytojai dalyvavo BMK surengtuose mokymuose, įrangą daugiau ar mažiau pasibandė, bet kol kas tikroje pamokoje dar nepanaudojo. Iš mokytojų direktorius sako sulaukęs gerų atsiliepimų apie hibridinę įrangą, tad esant reikalui ji bus panaudota. Anot M. Venckūno, gali būti, kad kai kurioms klasėms greitu laiku prireiks nuotolinio mokymo, nes susirgimų skaičius didėja, yra sergančių ir mokinių, ir darbuotojų. Ligos plitimą „Varpe“ bandoma stabdyti atliekant testus, siekiama kuo ilgiau išlaikyti kontaktinį ugdymą. Atsiradus poreikiui, didelei mokyklai trijų įrangos komplektų gali ir neužtekti, bet jeigu įranga pasiteisins, svarsto direktorius, mokykla jos galės įsigyti ir daugiau.

Mažosioms mokykloms tenka sukti galvas, kaip išsiversti su vos vienu hibridinės įrangos komplektu. Plokščių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorės pavaduotoja Nijolė Anankaitė teigė, kad mokytojai su įranga susipažino mokymuose, išbandė ir galėtų su ja dirbti, bet mokykloje reikėtų turėti ne vieną tokį įrenginį. Kol kas belieka džiaugtis, kad susirgimų pasitaikė nedaug ir hibridinio mokymo neprireikė.

„Kilusios problemos išsprendžiamos ir kitais būdais“, – sako N. Anankaitė.

Kad gali tekti papildomai įsigyti įrangos, yra numačiusi ir Nacionalinė švietimo agentūra. Panašios įrangos planuojama įsigyti papildomai, kad hibridinį mokymo būdą galėtų naudoti kuo daugiau mokyklų.

Živilė Rinkevičienė

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.