Jeigu būtų priimta tvarka vaikams testuotis namuose, tuo džiaugtųsi dabar tai turinčios užtikrinti mokyklos, nes būtų taupomas ugdymo proceso laikas, tačiau svarstoma, ar testavimasis namuose vyks sąžiningai. D. Pavalkio nuotr.
Savivaldybės gydytoja Edita Zubrickienė atkreipė direktorių dėmesį, kad kol kas tai tik projektas, kuris gali keistis, bet ruoštis reikia, nes laikas nenumaldomai bėga. Vicemeras Darius Jakavičius kalbėjo, kad ištransliuota žinia, jog „pradinukams turės būti mažesnės kaukės ir kad būtų ne kažkokie skudurėliai, kur mamos pasiuva, bet kad tai būtų medicininės kaukės ir kad savivaldybės jas pirktų“. Planuojama, kad vienam pradinukui savaitei būtų skiriama 10 kaukių – po dvi dienai. Jis teigia, kad didžioji dilema, kaip reikės spėti su viešaisiais pirkimais, ir įsitikinęs, kad faktiškai neįmanoma, jog ugdymo įstaigas kaukės pasiektų iki gruodžio 1 d. Tad kol kas neaišku, kaip galima naujovė būtų įgyvendinama, galbūt kaukėmis bent pradžioje turėtų rūpintis tėvai. Jokie skydeliai ar kitos veido apsaugos priemonės nebus tinkamos. Be to, anot vicemero, glumina ir tai, kad savivaldybės kaukėmis aprūpinti turės tik pradinukus. Kuo skiriasi, kad ketvirtokui perka, o penktokui jau ne, svarstė jis informuodamas, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos buvo paaiškinta, jog antrokai nemokamą maitinimą gauna, o trečiokai jau negauna.
„Tuo ir pasibaigė diskusija“, – teigė D. Jakavičius.
Savivaldybės gydytoja informavo, kad projekte numatyta, jog nuo lapkričio 17 d. sustiprinančiąja trečiąja vakcinos doze galės skiepytis praėjus keturiems mėnesiams po pilnos vakcinacijos programos, iki šiol tokia galimybė buvo po pusmečio.
Seniau nei prieš 4 mėn. vakcinuoti asmenys, negavę sustiprinančiosios vakcinos dozės, turės 3d. izoliuotis po artimo kontakto su sergančiuoju. Izoliaciją galės nutraukti gavę neigiamą testą, o atsisakantys testuotis izoliacijoje turės išbūti 10 dienų. Saviizoliacija nebus reikalinga pedagogams, medikams, moksleiviams, jei šie po kontakto testuosis. Nepasiskiepijusiems ar nepersirgusiems, norintiems gauti galimybių pasą, galios tik PGR tyrimas, beje, rezultatas galios ne 48 val., o 72 val. Galimybių pasas bus terminuotas ir galios septynis mėnesius. Planuojama, kad jis būtų įvestas asmenims nuo 12 metų.
„Mokytojai, manau, trečiąja doze jau įpusėję skiepytis. Kad išvengtume protrūkių, tai, manau, kad tik vakcinacija, vakcinacija ir dar kartą vakcinacija“, – kalbėjo savivaldybės gydytoja.
Vicemerą stebina ir kai kurių tėvų nuostata: kai klasėje atsiranda susirgimas, staiga anksčiau vaikų testuoti nesutikę tėvai tam laikotarpiui sutinka, bet paskui ir vėl nesutinka.
„Čia jau tikras žaidimas. Arba tu sutinki, arba nesutinki“, – teigė D. Jakavičius.
Tačiau Šakių „Žiburio“ gimnazijos direktorė Jūratė Mozūraitienė klausė, o ką daryti? Ji sako, jog reikia džiaugtis, kad mokykla yra vertinama kaip vieta, kur vaikas gauna žinias, ir nenorėdami išeiti į nuotolinį tėvai duoda sutikimus testuoti, o vėliau kai kurie tai daryti ir vėl nesutinka.
Dar viena naujiena, kad galbūt jau nuo lapkričio 19 d. testai vaikams bus išdalinami į namus ir moksleiviai testuotųsi namuose. Svarstyta, kiek tėvai ir patys vaikai šiame procese bus sąmoningi ir sąžiningi, tačiau įstaigų vadovai sako, jog labai gerai, nes taip mokyklose taupysis ugdymo proceso laikas. J. Mozūraitienė įsitikinusi, kad atsakomybę turi prisiimti ir tėvai, nes sveikata ne mokyklos, o kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas.
„Testavimas tikrai trukdė ugdymo procesui, sugaišdavome nemažai laiko“, – pripažino Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorė Nijolė Šapolienė.
„Mums, kaip didelei mokyklai, būtų valio, kad tik priimtų“, – pasiūlymą testuotis namuose teigiamai vertino ir „Varpo“ mokyklos direktorius Mindaugas Venckūnas.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas svarstė, ar nereikėtų į mokyklą testų atsinešti kaip įrodymo, jog jis atliktas. Tačiau kitas klausimas, ką jis rodys ir kaip jį galima vertinti praėjus jau tam tikram laikui.
Nutolstant nuo pandemijos reikalų, vicemeras klausė direktorių nuomonės, ką jie manytų apie bendrą priėmimo į ugdymo įstaigas tvarką.
„Tai būtų bendra sistema. Mama ar tėtis prisijungia ir nurodo, į kurią mokyklą ar į kurią ikimokyklinio ugdymo įstaigą norėtų leisti vaiką“, – papildydamas vicemerą aiškino Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas ir pridūrė, kad taip būtų aišku, kiek iš tikrųjų yra vaikų, tėvai neturėtų galimybės teikti kelių prašymų į skirtingus darželius.
Be to, laisvas vietas darželiuose matytų ir patys tėvai.
Kai kurie ugdymo įstaigų vadovai svarstė, kad tai galbūt efektyvu didžiuosiuose miestuose, bet ar pasiteisintų mūsų rajone – neaišku. Vinco Kudirkos gimnazijos direktorius Romas Eikevičius iškart kėlė galimo vaiko pavėžėjimo klausimą. Jeigu kokia mama, sako jis, pavyzdžiui, iš Žvirgždaičių užsinorėtų savo atžalą leisti į Kudirkos Naumiestį ir jį reikėtų atsivežti įstaigai, tokio vaiko, sako R. Eikevičius, jis nepriimtų.
„Kodėl aš tai sakau tiesiai šviesiai? Nes problema. Jau reikia lydintį žmogų rasti, tuo žmogum turi rūpintis įstaiga, reikia nusipirkti kėdutę, tai jeigu tokių vaikų atsiras penki ar dešimt, guls ant mūsų pečių“, – mintimis dalijosi R. Eikevičius.
D. Jakavičius sako, kad tik iš socialinės rizikos šeimų vaikus, kuriems privalomas ikimokyklinis ugdymas, privalo atsivežti įstaiga.
Nuotolinio susitikimo metu taip pat aptarta hibridiniam mokymui skirta ir mokykloms jau perduota įranga, dėl kurios naudojimosi artimiausiu metu vyks mokymai. Kalbėta ir apie naujų mokytojų į mokyklas pritraukimo klausimą. Kadangi pradeda mokyklose trūkti mokytojų, svarstoma, kad į mokyklą galėtų ateiti dirbti aukštąjį išsilavinimą turintis žmogus, nors ir neturi pedagoginio išsilavinimo. Jį įgyti padėtų mokykla ar savivaldybė.
„Tai didesnių kelių atvėrimas ir įvairesnės galimybės mokytojui ateiti į mokyklą“, – naujovę vertino „Žiburio“ gimnazijos direktorė J. Mozūraitienė.
D. Aštrauskas skatino mokyklas naudotis ir praėjusio susitikimo metu pristatyta reflektavimo sistema.