Rajono „Tūkstantmečio mokyklos“: kokius užmojus kiekviena iš jų kelia?

tukstanmecio mokyklos norai
Planus pristačiusios (iš kairės) „Žiburio“ gimnazijos direktorės pavaduotoja Irena Piečiukaitienė ir direktorė Jūratė Mozūraitienė teigė, kad lauke jokių investicijų neplanuoja ir viliasi, kad tik pinigų užtektų viduje numatytiems darbams atlikti, kurių išties daug ir solidžių. D. Pavalkio nuotr.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Dar vasarį savivaldybės taryba patvirtino penkias rajono mokyklas, dalyvausiančias „Tūkstantmečio mokyklos“ programoje, o šiuo metu dėliojamas taip vadinamas pažangos planas ar, paprasčiau kalbant, bandoma nusibrėžti gaires ir tikslus, kurių siekdama kiekviena mokykla bandytų pritraukti finansavimą. Apie tai, į ką labiausiai mokyklos norėtų investuoti, kalbėta pirmadienį vykusio pasitarimo metu.

Rajone, kaip žinia, „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje dalyvaus „Varpo“ mokykla, „Žiburio“, Lukšių Vinco Grybo, Griškabūdžio ir Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos.

Įgyvendinant programą dėmesys, kaip numato Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, bus telkiamas keturioms sritims: lyderystei, įtraukiajam, kultūriniam ir STEAM ugdymams. Tikslams pasiekti investicijos galimos penkioms kryptims, pavyzdžiui, naujos infrastruktūros mokykloje kūrimui, turimos atnaujinimui, įrangos ar mokymo priemonių įsigijimui, ugdymo veiklų ir užsiėmimų organizavimui, kompetencijų stiprinimui.

Tad dabartinėje stadijoje mokyklos dėliojasi planus bei nusimato prioritetus, kam kiekvienoje iš keturių sričių skirtų dėmesį. Net ir nusimatant panašius prioritetus, konkrečios priemonės skirtingoms mokykloms gali būti visai kitokios. Kaip kalbėjo Šakių „Žiburio“ gimnazijos direktorė Jūratė Mozūraitienė, gimnazijai, dirbančiai su vyresnio amžiaus vaikais, kūrybinėse dirbtuvėse reikės vienokios įrangos, o, pavyzdžiui, progimnazijai, kur ugdomi jaunesni vaikai, priemonės turės atitikti jau to amžiaus vaikų poreikius.

Kalbant apie konkrečius užmojus dėl įtraukiojo ugdymo, pavyzdžiui, „Žiburys“ ketintų kurti informacinį centrą, atnaujinti skaityklą ir biblioteką, įkurti geros savijautos erdves ar, paprasčiau kalbant, kabinetą, kuriame elgesio bei raidos sutrikimų turintis vaikas galėtų nusiraminti, priemonės bei veiklos būtų orientuotos į emocinę savijautą. Pavyzdžiui, „Varpas“ sensorinį kambarį turi, tačiau, kaip sakė mokytoja Vilma Frančiakienė, esamas kabinetas per mažas, tad galbūt ateityje atsirastų galimybė jį iškelti į kitą vietą, priemonių mokykla nusimatė ir „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje. Pasak Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos direktoriaus pavaduotojos Birutės Adomavičienės, mokykloje yra ir gana agresyvių vaikų, tad čia irgi norima sukurti erdvę, kur mokiniai galėtų iškrauti savo energiją. Mokykla norėtų sutvarkyti ir pagalbos specialistų kabinetus, o štai Griškabūdžio gimnazija bandytų erdvę mokiniams įkurti ne viduje, o sutvarkyti stadioną, įrengti treniruoklių.

Kalbėdama apie lyderių ugdymą, V. Frančiakienė atskleidė, kad „Varpas“ ketintų rekonstruoti žiemos sodą ir jį paversti neakademinio darbo vieta, kur galėtų vykti tiek mokinių, tiek mokytojų ar tėvų susirinkimai, susitikimai ir pan.

Tiek Lukšių Vinco Grybo, tiek Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos greta mokyklų norėtų įrengti ir kupolus, kurie būtų kaip lauko klasės ir galimybė mokiniams pakeisti įprastą aplinką.

„Žiburio“ gimnazijos direktorės pavaduotoja Irena Piečiukaitienė teigė, jog gimnazija lauke nieko neplanuoja įrenginėti ir viliasi, kad tik užtektų lėšų visiems užmojams viduje. Vien kalbėdama apie STEAM sritį direktorės pavaduotoja minėjo, jog ketina atnaujinti chemijos kabinetą, įrengti chemijos biologijos laboratoriją, IT ir fizikos kūrybines dirbtuves, keramikos dirbtuves, dizaino ir tekstilės studiją.

Štai „Varpas“ gamtos mokslų laboratoriją ketina įsirengti iš taip vadinamų „kokybės krepšelio“ lėšų, tačiau reikiamas priemones jau planuotųsi iš šios programos.

Kalbant apie kultūros sritį, Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorė Nijolė Šapolienė kalbėjo, kad gimnazija norėtų steigti dramos studiją, taip pat mąstoma apie muziejaus iškėlimą į koridorius, daug informacijos talpinti ant sienų. Ši idėja ypač patiko savivaldybės administracijos vadovams. Griškabūdžio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolita Leščinskaitė kalbėjo, kad jų gimnazija norėtų įsirengti bendrą menų kabinetą, nes dabar dailė, muzika, technologijos vyksta atskirai, o turėdami bendrą kabinetą čia norėtų rengti meninės kūrybos užsiėmimus, galbūt pavyktų įsteigti ir bent dalį etato šioms veikloms koordinuoti. Štai „Varpas“, kaip teigė planus pristačiusi V. Frančiakienė, norėtų įsigyti apšvietimo ir garso aparatūrą ir taip savotiškai atiduoti duoklę stipriems šokėjų, dramos kolektyvams, nors paminėjo, kad ypač reikalinga atnaujinti ir biblioteką, įrengti modernią skaityklą. „Žiburys“ įsirengtų šokių studiją.

Pavyzdžiui, „Varpas“ nemažai lėšų nusimatęs įvairiems mokymams, vaikų stovykloms, nes orientuotųsi į lyderių ugdymą. Lyderius skatinti reikėtų galbūt ir nuo pradinių klasių, o ne septintoje ar aštuntoje klasėje, tuomet, tikėtina, kalbėjo V. Frančiakienė, ir mokyklos savivalda būtų stipresnė. „Žiburio“ atstovės teigė, kad mokymams lėšų skirs, bet kas liks nuo pagrindinių veiklų. Vicemeras Darius Jakavičius ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas priminė, kad visos rajono  mokyklos, atsižvelgiant į mokinių skaičių, gali pretenduoti į 1,5 mln. lėšas, tačiau planai turės būti detaliai argumentuoti, laukia darbas, konsultacijos su ekspertais.

Liepą–rugpjūtį šalyje jau galėtų būti pasirašomos pirmosios sutartys su savivaldybėmis ir nuo naujų mokslo metų pradedami įgyventi projektai, kurių įgyvendinimas truks dvejus–trejus metus.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar saugu miesto gatvėse?

klausimelis 12 06Deividas iš Keturnaujienos:

Automobilio nevairuoju, važinėju autobusu, po Šakius daugiausiai vaikščioju pėsčiomis. Kuomet eini per pėsčiųjų perėją, ne visada vairuotojai pristoja. Arba praeini iki pusės kelio, o automobilis pro nugarą jau lekia. Kad pilnas miestas pristatytas automobilių, man nemaišo. Jeigu stovėjimo aikštelė būtų atokiau, kaip tuomet kokiai močiutei ateiti? Mano kaime saugu, nebent reikia žiūrėti, kad koks traktorius nepervažiuotų. Tiesa, man nueiti iki autobusų stotelės per regioninį kelią nesaugu. 

klausimelis 12 06 2

Saulė iš Šakių:

Pati nevairuoju. Yra kai kurios gatvės nesaugios, pavyzdžiui, vasarą medžių šakos užstoja. Ne kartą yra buvę, kad vairuotojas manęs greičiausiai net nematė. Visur miestuose daug automobilių pristatyta. Stebiu ženklus ir dėl savo, ir dėl kitų saugumo. Ruošiantis eiti per perėją, pasitaiko, kad vairuotojas vis tiek pravažiuoja. Neseniai situaciją stebėjau, kad vaikai su dviračiais per perėją sau pravažiavo. Gal reiktų čia daugiau prevencijos?

europos pulsas350px

IDLT240726 MYLIU LIETUVA300x600 1731928024
 
uz kaledas drauge

nuoma350px 
 
 BlueYellow-baneris
 
duarto baneris
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.