Nuo šių metų Lietuvos mokyklose pradedama dėstyti nauja Gyvenimo įgūdžių programa, kurios viena dalių – lytiškumo ugdymas. Nors jis sudaro tik apie 10 proc. visos programos, ši tema sulaukia daugiausiai visuomenės dėmesio. Nuo kada su vaikais reikėtų pradėti kalbėti apie lytiškumą ir kodėl tai taip svarbu, kalbamės su Šakių rajono švietimo pagalbos tarnybos psichologe Aušra Jakavičiene, kuri dar rugsėjį tarybos posėdžio pabaigoje atkreipė dėmesį, kad su vaikais turime didelių problemų dėl laisvai prieinamos pornografijos internete, pavyzdžiui, net ir tokiame, rodos, visai nekaltame žaidime kaip „Robloksas“.

Pasidomėjus, nuo kokio amžiaus apskritai reikėtų pradėti kalbėtis su vaikais apie lytiškumą, sužinojome, kad reikėtų pradėti gana anksti, praktiškai nuo darželinio amžiaus. Ji parodė knygutę „Kiko ir ranka“, kurioje labai gerai paaiškinta, kas ir kiek gali liesti vaiką, kur yra intymios zonos, prie kurių gali liestis tik mama ir gydytojas.

„Ypač svarbu apie lytiškumą su vaiku kalbėtis vaiko kalba, kad jis suprastų, nes su ketverių metų vaiku reikia kalbėti vienaip, o su paaugliu kitaip. Būna, kad bevartant knygelę išaiškėja seksualinė prievarta arba išnaudojimas, nes vaikas pasisako, kad jį kažkas lietė“, – pasakojo A. Jakavičienė, iš savo patirties gerai žinanti, kaip vyksta lytinis švietimas tarp vaikų, kurie dažniausiai tarpusavyje vienas kitam parodo, ką kuris rado internete, ir kartu pasižiūri...

Paklausta, kokias grėsmes įžvelgia, kad vaikai gali laisvai prieiti prie pornografijos internete, ji teigė, kad pirmas dalykas, kuris ją suneramino, tai atrodytų  visai normalus žaidimas „Robloksas“, kurio, kaip paaiškėjo, vadinamuose čatuose (pokalbiuose) yra užkabinėjami vaikai, pradedama klausinėti – tu myli vyrus ar moteris, siūloma susipažinti, pabendrauti.

„Kiek pavyko sužinoti, pokalbiai būna labai vulgarūs, klausiama, ar norėtų, kad būtų atsiųsta kažkokia nuotrauka. Ir ta gauta nuotrauka dažnai būna erotinė. Bet erotika yra viena, tačiau dažnai nuotrauka būna ir su pornografiniu turiniu. Tada prašo vaikų, kad šie nusifotografuotų ir atsiųstų savo nuotrauką. Netgi yra imituojamas lytinis aktas – prašo pašokinėti į vieną pusę, pajudinti užpakalį“, – dalinosi informacija psichologė, pabrėždama, kad tai yra palyginti švelnūs dalykai su tuo, ką vaikai gali patys parsisiųsti iš interneto, jei tėvai neriboja ir nekontroliuoja, po kokias svetaines jie naršo ir kokius video žiūri.

Pasak jos, Gyvenimo įgūdžių programoje medžiaga apie lytiškumą yra pateikta kiekvieno amžiaus tarpsniui suprantama ir kultūringa kalba, o tuose vaizdeliuose, kurie parsisiunčiami iš interneto, viskas perteikiama labai vulgariai. Todėl kalbėdama apie pornografijos, kurios dažniausiai ieško paaugliai, žalą, A. Jakavičienė tvirtino, kad tai gali pažeisti jų seksualinių polinkių ir troškimų formavimosi procesą.

„Pornografiniuose kūriniuose vis labiau dominuoja sadomazochistinės temos, kurios apima priverstinį seksą, iškreiptas akto formas ir vis dažniau siejamas su pažeminimu ir tai tampa norma, todėl pradedama taip elgtis“, – sako pašnekovė, tvirtindama, kad pornografija yra priskiriama prie tokių priklausomybių, kaip rūkymas, alkoholis ar narkotikai.

Pasak A. Jakavičienės, vaikai darosi priklausomi nuo internete randamos pornografijos – jau tyrimais yra įrodyta, kad atsiranda atsparumas erotiniams vaizdams ir norisi žiūrėti vis daugiau ir daugiau. Blogiausia, kad šie dalykai persikelia į santykius, kuriuose atsiranda grubumas ir agresija, berniukai nemoka parodyti, kad mergaitė jam patinka, o mergaitės nemoka sužavėti berniukų.

„Žiūrint į tolimesnę perspektyvą, moksliškai įrodyta, kad dėl to gali atsirasti potencijos problemų, vadinamoji impotencija. Be to, greitai pamatysime, kad vadinamasis romantinis seksualumas jau nekelia susidomėjimo ir nuoširdi draugystė tampa visai neįdomi, darosi vis sunkiau jausti potraukį“, – aiškino psichologė, sakydama, kad jei kiekvieną dieną valgysime sušius, po mėnesio negalėsime į juos pažiūrėti, norėsime kažko kito...

Taip yra ir su pornografija, kuri tampa lyg „juoduoju veidrodžiu“, kuris rodo iškreiptą vaizdą. Dėl to atsiranda didelė berniukų ir vyrų nepagarba mergaitėms ir moterims, sumažėja galimybė patirti malonumą, nes priklausomybę nuo pornografijos jaučiantis žmogus, pašnekovės teigimu, nori naujos dozės todėl, kad jam nepatinka abstinencijos keliamas skausmas, nes norėti ir mėgautis yra du skirtingi dalykai.

A. Jakavičienė pabrėžė, kad didžiausias vaidmuo čia atitenka tėvams, kurie turi matyti, kuo vaikai domisi internete, kokiomis programėlėmis naudojasi. Būtina padaryti filtrus, kad jie neprieitų prie draudžiamo turinio. O darželis ir mokykla turėtų vaikus ugdyti ir mokyti teisingo lytiškumo supratimo.

Specialistės teigimu, geriau, kad vaikai visą informaciją sužinotų ne iš bendraamžių ar vyresnių draugų, o lytiškumo ugdymo pamokose. Dėl to ir buvo priimtas sprendimas įtraukti jas į atnaujintą Gyvenimo įgūdžių programą, kuri apima ir kitas šiuolaikiniame gyvenime svarbias temas, pavyzdžiui, psichoaktyvių medžiagų vartojimo, savižudybių, smurto ir patyčių prevenciją, socialinį, emocinį, sveikatos ugdymą.