Rugsėjis jau baigėsi, mokymasis tarsi įsibėgėja, tačiau jau antrus metus iš eilės pristinga dalies vadovėlių, parengtų pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Problema, pasak kalbintų mokyklų atstovų, yra, tačiau ne tokio masto, kad reikėtų panikuoti, nes informacinių technologijų amžiuje gerokai lengviau pasitelkti kūrybiškumą, todėl rašyti į molio lenteles ar mokytis skaičiuoti pasitelkus kankorėžius netenka.
Vadovėlių stygius neramina ir tėvus
Tema jau antrus metus vilnija respublikos mastu, savo įžvalgomis dalinasi tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, tiek leidyklų atstovai. Visi turi savo pozicijas, tačiau paspausti pauzės mygtuko galimybės nėra. Pamokos juk vyksta kasdien ir nors veikia skaitmeninės mokymosi aplinkos, gausybę informacijos galima rasti internete ar pasitelkti pagalbon senus vadovėlius, šiokių tokių iššūkių neišvengiamai tenka patirti tiek mokiniams, tiek mokytojams. Nerimauja ir tėvai. Keturių vaikų mama, „Varpo“ mokyklos tarybos narė Lina Tarnauskienė prisipažįsta galinti suprasti, kodėl švietimo sritis yra viena labiausiai reformuojamų: „Puiku, kad ugdymo programos yra nuolat peržiūrimos ir atnaujinamos, tačiau nesuprantama, kodėl procesas toks išderintas – programos nuleidžiamos kaip jau vykdytinos, o turinį atitinkanti mokymo medžiaga vėluoja arba jos net nėra. Ypač tai skausminga 7–8 klasių vaikams, kurie ruošiasi išeiti į gimnazijas, mažiausiai norisi pasilikti spragų. Be abejo, pedagogai daro viską, kas nuo jų priklauso, kad programa būtų išeita, bet ar išties gerovės valstybėje klasė turi tenkintis vienu vadovėliu ar kopijuotis / fotografuotis mokymo medžiagą iš kitų šaltinių?“ Pasak pašnekovės, be to, kad kai kurie vadovėliai tiesiog dar neišleisti, yra situacijų, kai kliūtimi juos gauti tampa vėluojantis finansavimas iš Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA).
„Čia jau tiesiog valdininkų nesusikalbėjimas ir nesugebėjimas planuoti piniginių srautų“, – sako L. Tarnauskienė ir svarsto, kad galbūt rajono savivaldybė galėtų paieškoti galimybių, pavyzdžiui, „laikinoms finansinėms injekcijoms“. Taip, kol laukiama lėšų iš agentūros, mokyklos jau galėtų dirbti normaliomis sąlygomis, bet tam reikalingas konstruktyvus dialogas tarp mokyklos ir savivaldybės.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas penktadienį vykusiame švietimo įstaigų vadovų susirinkime konstatavo, kad su mokinio krepšeliu lėšos į mokyklas jau yra atėjusios, o lėšų iš NŠA pagal vykdomą projektą vis dar laukiama – tikimasi, kad jos mokyklas pasieks spalį. D. Pavalkio nuotr.
Internetas – ne išsigelbėjimas?
Rajono savivaldybės mero pavaduotojas Darius Jakavičius sako vis dėlto nesuprantąs, kaip eilinį kartą leistasi į klasikinę problemą: „Pirmiau atnaujinamos programos, o paskui svarstoma, kaip bus su vadovėliais, o dar galiausiai paaiškėja, kad kai kurie vadovėliai dar net neatspausdinti.“ Taip ir susiduriama su iššūkiu – kenčia mokiniai, kenčia mokytojai. Jis sako, kad gal ir nebus itin populiarus, bet pats ne itin linkęs pritarti minčiai, jog kai yra internetas, vadovėliai kone visai nereikalingi.
„Bet ar kas nors pagalvojo apie vaikų akis, jų sveikatą? Be to, manau, kad žemesnių klasių mokiniams vadovėlis vis tik yra labai svarbi priemonė. Žinoma, internetas, kiti šaltiniai ir vaikų savarankiškumas labai skatintinas, bet iš esmės XXI a. vadovėlių trūkti neturėtų“, – svarstė D. Jakavičius.
Tokios pat nuomonės yra ir Šakių gimnazijos direktorius Robertas Sakas, nusivylęs, kad naujovės įdiegiamos gerai neįvertinus tolimesnių žingsnių, tačiau pasidžiaugė, jog jo vadovaujamoje įstaigoje situacija kontroliuojama.
Problemą, kad antrus metus, tarkime, trečiokai neturi matematikos vadovėlių, penktadienį vykusio pasitarimo metu įvardino ir Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro vadovė Lilija Liutvinienė: „Per metus, vadinasi, nebuvo sugebėta išleisti šio vadovėlio. Vyresniųjų klasių mokiniai dar geba prisijungti prie skaitmeninių mokymosi sistemų, o mažesniems vadovėlis tikrai labai svarbus. Dažnai sulaukiu mokytojų klausimo – „Kaip mums dirbti?..“ Visuomet siūlau naudotis senesniais vadovėliais, nes matematikos vien internete mokytis gana sudėtinga.“
Dirba kūrybiškai
„Varpo“ mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Aida Celskytė apie vadovėlių trūkumą kalba paprastai: „Problemą matau, bet dirbu, kaip ir buvo rekomenduota – kūrybiškai. Esu girdėjusi ir tėvų komentarų, kad kai nėra vadovėlių, kokybiškas mokymasis sunkiai įsivaizduojamas. Galbūt sunkiau tiems mokytojams, kurie turi mažiau patirties, bet kai jos turi, sukiesi iš padėties įvairiais būdais. Be to, visagalio interneto laikais daug informacijos galima rasti vos keliais mygtuko paspaudimais.“ Ji pasakoja, kad vienos klasės mokiniai yra įsigiję mokamą skaitmeninės mokymosi aplinkos „EDUKA klasė“ licenciją ir naudojasi ten sudėtais vadovėliais, kitos klasės tokios prieigos neturi, tačiau abiem atvejais mokymasis nesustoja, medžiaga išdėstoma vienodai. Mokytoja svarsto, kad gal dar ir patys tėvai pripratę manyti, kad viskas sudėta tik į vadovėlius.
„Tačiau aš manau, kad reikia eiti koja kojon su laikmečiu, mokėti ieškoti informacijos, reikalingos medžiagos, nes būtent gebėjimo susirasti tai, kas naudinga, labiausiai ir prireiks vaikams gyvenime. Visada skatinu mokinius naudotis visomis įmanomomis priemonėmis, net ir dirbtiniu intelektu, tik nepamiršti kritiškai įvertinti gautą informaciją. Dalis kolegų, žinau, patiria sunkumų dirbdami be vadovėlių, kita dalis mąsto panašiai kaip aš, kad vadovėlis tėra tik viena iš mokymosi priemonių“, – įsitikinusi A. Celskytė.
„Žiburio“ gimnazijos bibliotekos vedėja Žaneta Pratusevičienė ir skaityklos darbuotoja Birutė Šalkauskienė sako, kad neverta net veltis į kalbas, kad tobulu atveju vadovėliai mokyklas turėtų pasiekti iki mokslų metų pradžios, o ne jiems prasidėjus. Deja, taip nėra ir kai kurie vadovėliai gimnaziją pasiekia būtent šiomis dienomis, kitų vis dar laukiama.
„Žinoma, mokytojai ir mokiniai aktyviai naudojasi internete esančiomis mokymosi bazėmis, nes informaciniame amžiuje negresia likti be reikalingos medžiagos. Tikrai nėra taip, kad jei nėra vadovėlių, puolame rašyti ant molio lentelių ir mokomės skaičiuoti naudodami kankorėžius. Viską darome, kad vadovėlių užtektų, kartais tenka vienas vadovėlis ant suolo, visada ieškome dialogo su leidyklomis – vienos maloniai sutinka palaukti lėšų, kitos į tai žiūri skeptiškai, tačiau bendraujame, tariamės, nėra taip, kad atsitrenktume į sieną“, – kasdienybe dalijasi B. Šalkauskienė. Jai pritaria ir Ž. Pratusevičienė: „Dar neabejoju, jog būna situacijų, kai ir patys mokiniai paklausti dėl menkesnių rezultatų tėvams meta tarsi pretekstą, kad neturi iš ko mokytis. Taip, problema yra ir gimnazijoje, geriau, kai vadovėlių netrūksta, kai nevėluoja lėšos, bet tikrai darome viską ir nemanome, kad mokymosi kokybė nukenčia.“
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas penktadienį vykusiame švietimo įstaigų vadovų susirinkime konstatavo, kad su mokinio krepšeliu lėšos į mokyklas jau atėjusios, o lėšų iš NŠA pagal vykdomą projektą vis dar laukiama – tikimasi, kad jos mokyklas pasieks spalį. „Yra galimybė mokykloms vadovėlius pirkti iš savo lėšų ir, sulaukus projektinių, jas pasidengti. Be to, nors gal ir nėra labai patogu, bet ir pasikeitus programoms du kart du lieka keturi, vadinasi, turėtų tikti ir senesnių vadovėlių medžiaga. Žinoma, gal mokytojams ir sudėtingiau dirbti be vadovėlių, bet yra taip, kaip yra“, – kalba D. Aštrauskas.
Naujausiais rugsėjo duomenimis, iš viso leidyklos išleidusios 112 naujų vadovėlių, dar 16 šiemet planuojama išleisti.
Algimantas iš Gotlybiškių:
