Vogtą metalo laužą – į svetimą sandėliuką

„Mano rūsys, bet ne mano daiktai“, – atverdama sandėliuko duris teigė Sigita Šumskaitė. Jau ne pirmą kartą jos sandėliukas užgriozdinamas svetimais daiktais, tiksliau, metalo laužu. Nežinodama, ką daryti ir kur kreiptis, ji susisiekė su „Draugu“. Galiausiai, įsikišus policijai, po įtariamųjų akistatos su nukentėjusiais, paaiškėjo, kad vogtą metalo laužą į rūsį tempė du socialinio namo gyventojai.

Kadangi S. Šumskaitė dirba Kaune, Šakiuose Kęstučio gatvėje esančio socialinio namo bute ji lankosi retai. Visai atsitiktinai mergina sužinojo ir tai, kad kažkas be jos žinios ir leidimo naudojasi jai priklausančiu sandėliuku. Mergina nustėro, kai pravėrusi duris pamatė tiek rakandų. Patalpa užrioglinta aprūdijusiais ardomais dviračiais, jų rėmais ir padangomis, įvairiomis detalėmis, net vaikiškų vežimėlių likučiais.

„Kadangi būnu retai, rūsiu nesinaudoju, bet kad taip nutiks – irgi nesitikėjau. Čia jau ne pirmas kartas. Buvo ir anksčiau prikrovę, tik tada nebuvo spynos. Paskui įdėjome spyną, bet ją išlaužė ir dabar vaizdą matote“, – pasakojo S. Šumskaitė.

Tiek jai, tiek jos mamai Elenai kilo įtarimas, gal tuos dviračius kažkas vagia, tempia čia ir ardo. Tačiau moterys nežinojo ką daryti – pačioms pulti tvarkyti patalpą ar ieškoti kaltųjų.

Nežinojo, kaip elgtis

Sunkiai tuo, ką mato, galėjo patikėti ir namą administruojančios UAB „Šakių komunalinis ūkis“ direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Viltrakis. Jis vertino, kad tai išimtinis atvejis. Tuo labiau, kaip kalbėjo jis, kad akivaizdu, jog detalės vogtos, tik jis svarstė, ar tiek šlamšto galėjo pritempti vaikai. M. Viltrakis ragino S. Šumskaitę „netempti gumos“ ir nuvykus į bendrovę parašyti prašymą dėl patalpų sutvarkymo. Tačiau mergina užsuko ir į policijos komisariatą, kad paklaustų patarimo, ką jai daryti.

„Nenoriu aš nei pareiškimų rašyt, nei po teismus vaikščiot. Tiesiog nežinau, kaip elgtis“, – tikino mergina, prašiusi ir „Draugo“ patarimo.

Išlindo yla iš maišo

Pakalbėjus su pareigūnais greit pradėjo lįsti yla iš maišo. Jie tuoj atskubėjo į įvykio vietą ir surengė akistatą. Kaip pasakojo Prevencijos poskyrio vyr. tyrėja Laimutė Pečiulytė, policija jau iki S. Šumskaitės kreipimosi turėjo informacijos, kad iš metalo laužo supirktuvės, esančios už socialinio daugiabučio namo tvoros, yra vagiama.

„Yra nufilmuota medžiaga ir buvo įtarimas, kad kaltinamieji yra iš socialinio namo“, – tikino pareigūnė.

Tačiau metalo laužo supirktuvės savininkai atsisakė rašyti pareiškimą, tad tyrimas nebuvo pradėtas. Paaiškėjus, kad svetimas rūsio sandėliukas užgriozdintas dviračių detalėmis ir kitokiais rakandais, penktadienį prie socialinio namo buvo iškviestas metalo laužo supirktuvės savininkas, vietoje surastas ir įtariamasis. Jis pareigūnei prisipažino su draugu tempę metalo laužą (vienas iš jų pilnametis, kitas nepilnametis). Kam jie tai darė, neaišku. Sandėliuke sutemptą laužą atpažino ir supirktuvės savininkas, tačiau jis pretenzijų neturėjo. Tad vaikinams liepta iki penktadienio popietės iš rūsio visą „turtą“ sutempti atgal į supirktuvę.

Pirmadienį S. Šumskaitė patikino, kad per savaitgalį iš sandėliuko metalo laužas buvo išgabentas, likusias šiukšles ji sutvarkė pati ir įsidėjo naują spyną.

Teisybę rasti suku

S. Šumskaitė sako kažkada apie situaciją užsiminusi namo komendantui, bet apskritai ji laikosi pozicijos, kad teisybę čia rasti sunku.

„Nebandyk ką pasakyt. Čia visi geri, vaikai irgi geri ir niekas nieko nedaro“, – ironizavo mergina.

Ji svarstė, kad čia tikriausiai pirmasis ir paskutinis pastatytas socialinis būstas Šakiuose.

„Iš lauko tikrai gražus namas, bet bendras vaizdas, kad gaila žiūrėt. Aš dar gyvenu ketvirtame aukšte, tai bent laiptinės tvarkingesnės. Pažiūrėkit, kas darosi apatiniuose aukštuose. Nekalbu, kokie atsiliepimai ir komentarai apie čia gyvenančius. Gaila...“ – kalbėjo mergina.