Šakių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba primena, kad augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų.
Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Gintaras Ščajevas sako, kad deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti. Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautas ir nesugrėbtas nendres, žolę, javus ir kitas žemės ūkio kultūras. Draudžiama atliekas deginti miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, tai yra esant didesniam negu antros klasės miškų gaisringumui (šios sąlygos nustatomos meteorologinių tarnybų bei skelbiamos žiniasklaidos). Draudžiama augalinės kilmės atliekas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose. Sodininkų bendrijos deginimo tvarką savo teritorijoje nustato pačios (parenkama priešgaisriniu atžvilgiu saugi vieta atliekų deginimui). Draudžiama kartu su augalinės kilmės atliekomis deginti buitines, pramonines bei kitas atliekas.
Ugniagesiai įspėja nedeginti pernykštės žolės, pastebėjus tokius gaisrus, nepraeiti pro šalį, bet pasistengti juos užgesinti, kol liepsna neišplito į didesnius plotus. Tokius gaisrus galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis ar užtrypiant ją kojomis, užpilant vandeniu arba smėliu. Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų. Matant, kad ugnies nepavyks greitai užgesinti, nedelsiant reikėtų skambinti skubios pagalbos telefonu 112.
Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnyje dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą numatyta administracinė atsakomybė – gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. Be to, priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų. Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
Ugniagesiai prašo gyventojus būti aktyvesnius užkertant kelią kilti gaisrams atvirose teritorijose: nebūkite abejingi ir nepravažiuokite pro šalį pastebėję degančią žolę. Taip pat perspėkite neatsakingai besielgiantį žmogų, kuris savo veiksmais gali sukelti gaisrą ir pakenkti aplinkiniams.
„Draugo“ inf.
Eduardas iš Griškabūdžio:
