Vasarą prasideda miškų gaisrai, kuriuos sukelia miško naudotojai ir kiti lankytojai neatsargiai elgdamiesi su ugnimi. Gaisrą saulėtą dieną gali sukelti ir miške numestas stiklinis butelis ar stiklo šukė. Gaisro metu išdega miško paklotė, apdega medžiai, o jei gaisras kyla jaunuolyne – ugnis jį sunaikina. Miško gaisro gesinimui reikia didelių materialinių ir fizinių sąnaudų. Kad nekiltų gaisras, būtina laikytis gaisrinės saugos reikalavimų.
Šakių PGT vyriausias specialistas Gintaras Ščajevas primena, jog gaisrams kilti palankiu laikotarpiu (pavasarį ištirpus miške sniegui ir iki prasidedant lietingiems rudens orams ar iškrintant sniegui) miške draudžiama naudotis atvira ugnimi (kurti laužus, deginti šiukšles), mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus miške ir arčiau kaip 100 metrų iki jo ribos; deginti žolę, šiaudus miško žemėje ir žemės ūkio plotuose (pievose, ganyklose, ražienose ir panašiai); važinėti miškuose transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais ne keliais arba ten, kur įvažiuoti nustatytąja tvarka uždrausta (išskyrus miškų ir specialiųjų tarnybų transportą ir asmenis, turinčius miško valdytojų ar savininkų išduotus leidimus); pilti degalus miške į mašinų bakus, naudotis transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais, jeigu netvarkinga jų kuro tiekimo sistema, duslintuvai ir panašiai.
„Laužus galima kurti tik specialiai įrengtose poilsiaviečių laužavietėse, kurios pažymėtos atitinkamu ženklu. Kitose vietose kurti laužus, stovyklauti, rengti masinius kultūros, sporto ir kitus renginius galima tik gavus miško valdytojų ir savininkų rašytinį sutikimą“, – primena G. Ščajevas pridurdamas, kad, baigus kūrenti laužą, reikia jį kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu, kol jis visiškai nustos rusenęs. Ugniagesiai primena, kad miške taip pat draudžiama palikti šiukšles, tepaluotus skudurus, buitines ar statybines atliekas.
Esant padidintam gaisrų pavojui, savivaldybių vykdomosios institucijos miškų urėdijų ir valstybinių parkų direkcijų ar privačių miškų savininkų teikimu, o miestuose ir be šio teikimo gali laikinai uždrausti ar apriboti fizinių asmenų lankymąsi visuose miškuose bei vaistažolių, grybų, uogų ir kitų miško išteklių naudojimą.
Jei dirbant miškuose ar objektuose, kurie ribojasi su miškais (tiesiant kelius, dujotiekius, elektros tiekimo, ryšių linijas, įrengiant kitas komunikacijas), prireikia naudotis atvira ugnimi, privaloma suderinti darbų vykdymą su miško valdytojais ar miško savininkais bei imtis visų atsargumo priemonių gaisrui išvengti: darbų vykdymo vietas aprūpinti būtinomis gaisrų gesinimo priemonėmis – gesintuvais, kastuvais, kirviais, pjūklais. Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu miško kirtėjai ir kiti miške dirbantys darbininkai privalo taip pat turėti būtiniausias gaisro gesinimo priemones ir nedelsdami gesinti pastebėtus gaisrus bei pranešti priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai.
Už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimą Administracinių nusižengimų kodekso 279 str. užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 50 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 90 iki 170 eurų. Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks miško gaisrą arba jo išplitimą sukėlęs priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 550 iki 1200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1200 iki 2300 eurų.
„Draugo“ inf.
Virginijus iš Kriūkų:
