Spustelėjus šaltukui, vandens telkiniai pasidengė pirmuoju ledu, kurio ypač laukia poledinės žūklės mėgėjai, užšalusių vandens telkinių neaplenkia ir vaikai. Deja, ant netvirto ledo kasmet įvyksta nemažai skaudžių nelaimių, todėl Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (PGT) primena, kaip elgtis ant užšalusių vandens telkinių.
Pasak Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio (VPPP) viršininko Gintaro Ščajevo, ledas laikomas tvirtu ir gali išlaikyti žmogų, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Tačiau kad ledas išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliai, yra šaltinių. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu. Ant ledo ypač mėgsta žaisti vaikai, todėl įspėjama jų nepalikti be priežiūros bei iš anksto įspėti apie galimus pavojus.
Prieš lipant ant ledo patariama apsidairyti, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, patariama eiti jomis. Einant ledu patariama turėti tvirtą lazdą arba peikeną ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu sudavus į ledą pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Taip pat aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada plonesnis.
Eiti ledu reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų. Jeigu ledu eina grupė žmonių, atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai.
Poledinės žūklės mėgėjams būtina turėti ir gelbėjimosi priemonių. Pavyzdžiui, virvę su svareliu, kurią galima būtų numesti skęstančiajam ar gelbėtojams. Gelbėjimo liemenė apsaugos ne tik nuo vėjo, bet ir neleis nugrimzti po ledu. Dar viena efektyvi gelbėjimosi priemonė – smaigai, su kuriais lengva įsikabinti į ledą net nuo šalčio sugrubusiomis rankomis.
„Jei visgi įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę, iš kurios atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis.Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiektumėte šiltą vietą“, – pataria G. Ščajevas.
Gelbėjant skęstantį žmogų, kaip informuoja VPPP viršininkas, reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes šaltame vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė, po savimi reikėtų patiesti slides ar lentą ir šliaužti ant jos.
„Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3–4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės“, – sako G. Ščajevas ir priduria, kad ištraukus žmogų ant ledo reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą.
„Draugo“ inf.
Vytas iš Šakių:
