Antradienį paskutinis šiais metais seniūnų pasitarimas vyko pas kolegę Giedrę Snudaitienę Žvirgždaičiuose. Jo metu daugiausia kalbėta teisėsaugos bei gyvūnų globos klausimais.
Pasitarime dalyvavusi laikinoji Šakių rajono policijos komisariato vadovė, Reagavimo skyriaus viršininkė Ingrida Pranskaitienė akcentavo, kad „šiandien komisariate stipriai juntamas pareigūnų stygius“.
„Galbūt dėl to ir mažiau matomi esame, mažiau galime vykdyti prevencines priemones. Nuo lapkričio mėnesio per savaitę kartą vienas ekipažas išvažiuoja dirbti į kitas savivaldybes. Šakių savivaldybėje per visą parą dažniausiai patruliuoja vienas policijos ekipažas: reaguoja į įvykius, užtikrina viešąją tvarką ir netgi kartais važiuoja padėti kolegoms į Jurbarką. Galiu pasakyti, kad po visų ten keliasdešimt reformų per pastaruosius penkerius metus, nelikus apylinkės inspektorių, šiandien tie inspektoriai esat jūs, seniūnai, galėtumėte pagelbėti mums tam tikrose srityse, teikdami informaciją“, – kalbėjo I. Pranskaitienė.
Ji taip pat informavo, kad policijos pareigūnai vykdo kaimiškų teritorijų priežiūrą: du kartus per savaitę Reagavimo skyriaus policijos ekipažas vyksta į kaimiškas vietoves, kur vykdo prevencines priemones. Pareigūnė pabrėžė, kad suteikta teisė seniūnams tirti administracinius nusižengimus ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus jiems taip pat bus didelė pagalba. 
Gelgaudiškio seniūnas Valdas Dumčius džiaugiasi, kad pagaliau pajudės elektrifikavimo darbai Kalno gatvėje. D. Pavalkio nuotr.
I. Pranskaitienė pasidalino mintimis apie neseniai, ieškant dingusio žmogaus, Kudirkos Naumiestyje pamatytą nemaloniąją miesto dalį. Anot pareigūnės, mieste stovi daug apleistų, neprižiūrimų pastatų su išdaužytais langais.
„Užėjus į vidų čia galima filmuoti siaubo filmus. Prie vieno namo sutikau aštuonias kates. Taip neturėtų būti. Nustebino ir pamatytas vaizdas viename name, kur tiesiog kambaryje, grindyse, išpjauta skylė, kurią žmonės naudoja kaip tualetą. Ir žmonės yra jauni. Gal jiems reikėtų kažkokios priežiūros, pagalbos? Turime suprasti, kad šiame socialiniame sluoksnyje esantys žmonės dažnai įsivelia į tam tikras situacijas, o tada mes turime smurtus, nužudymus“, – kalbėjo I. Pranskaitienė.
Žvirgždaičių seniūnė kėlė klausimą, kaip elgtis seniūnams gavus pranešimą apie neprižiūrimus gyvūnus, kai tenka eiti į privačią žmogaus valdą. Pasak I. Pranskaitienės, „seniūno netgi pareiga reaguoti į tokius pranešimus ir gelbėti gyvūnus“. Jos teigimu, Lietuvos Respublikos gyvūno gerovės ir apsaugos įstatymą „turi užtikrinti seniūnija“.
„Gyvūno gelbėjimo procedūra turi prasidėti nuo seniūnų, kad šie gali patys nuvykę į tokio įvykio vietą pradėti administracinių nusižengimų teiseną“, – sakė ji.
Barzdų seniūnės Jurgitos Didžiulienės teigimu, šiandien seniūnams reikia dažnai įjungti fantaziją ir dėliojant lėšas, ir sprendžiant gyventojų problemas – nuo asmens dokumentų tvarkymo iki gyvūnų gelbėjimo. D. Pavalkio nuotr.
Beje, Aplinkos ministerija skelbia, kad pagrindinė gyvūnų gerovės ir apsaugos politikos įgyvendinimo ir priežiūros institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o savivaldybės rūpinasi bešeimininkiais ir be priežiūros likusiais gyvūnais, organizuoja jų populiacijos mažinimą (bešeimininkių kačių kastracijos programa), gyvūnų augintinių laikinąją globą.
Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius įsitikinęs, kad tokie seniūnų veiksmai turėtų būti numatyti savivaldybės patvirtintose gyvūnų laikymo taisyklėse.
„Savivaldybė sutartį su „Mindraja“ yra sudariusi tik dėl beglobių gyvūnų paėmimo, patalpinimo. O jei pradėsime rašyti aktus, tai, pasiekus teismą, dokumentas bus niekinis“, – svarstė Griškabūdžio seniūnas.
Kaip kalbėjo policijos atstovai, ir jie dažnai susiduria su problema, kai paimto neprižiūrimo gyvūno nėra kur padėti. Pridūrė, kad rajone labai mažai yra mikroschemomis suženklintų naminių gyvūnų.
Nuo gyvūnų temos pereita ir prie kitų klausimų. I Pranskaitienė paminėjo sunkiai įtikėtiną faktą, kad vis dar yra žmonių, neturinčių jokio asmens dokumento: viena moteris daugiau nei 40 metų jo neturi ir tik jai atsigulus į ligoninę pradėta tvarkyti, pasirodo, 20 metų be jokio dokumento gyveno rajone ir vienas Rusijos pilietis...
„Mums, policijos pareigūnams, kai, pavyzdžiui, neturime kur dėti asmens, gavusio apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, tai mums sako – įjunkite fantaziją...“ – šypsodamasi patarė I. Pranskaitienė, o jai Barzdų seniūnė atsakė, kad šiandien seniūnams dažnai tenka įjungti fantaziją – dėliojant finansus ar kitose darbinėse situacijose.
Griškabūdžio seniūnas pasidalino patirtimi apie vieną gyventoją, kuris jau 10 metų šokdina specialiąsias tarnybas. Seniūnas prašė pareigūnų, jog budintys ekipažai atkreiptų dėmesį į jaunimą, kurie piktybiškai sprogdina pirotechnikos priemones viešose miestelio erdvėse.
Jei vieni seniūnai ir pasigedo nuoširdesnio policijos pareigūnų bendravimo sprendžiant įvairias situacijas seniūnijose, tai Lukšių seniūnas Vytautas Andziulevičius šiems padėkojo už operatyvumą ir pagalbą sprendžiant seniūnijos problemas.
Pasitarimo metu savivaldybės parengties pareigūnas Ričardas Stepaitis dešimčiai seniūnų išdalino megafonus, skirtus operatyviai ir aiškiai perduoti informaciją gyventojams ekstremalių situacijų metu. Slavikų seniūnas Redas Juškaitis prašė savivaldybės, kad pasirašant sutartį su rangovu, kuris atlieka pavojingų medžių šalinimo darbus kapinėse, šis susitvarkytų ir darbo vietą. O administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis pristatė nuo spalio pusės savivaldybės Ūkio ir investicijų skyriuje pradėjusią dirbti specialistę Rasą Tubutienę.
Eduardas iš Griškabūdžio:
