Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet atvirosiose teritorijose jau kilo 115 gaisrų, išdeginusių per 39 ha. Šiemet daugiausia gaisrų kilo Vilniaus (64), Alytaus (14), Kauno (9) ir Marijampolės (8) apskrityse. Vilniaus apskrityje išdegė 32 ha, Alytaus ir Marijampolės – po 3 ha, Kauno – 0,62 ha atvirųjų teritorijų. Daugiausia žolės gaisrų šiemet kilo kovo 14 d. (29 gaisrai) ir kovo 15 d. (19 gaisrų).
Kaip informavo Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Aurelija Misevičienė, siekdami sumažinti žolės gaisrų skaičių ir sutramdyti pernykštės žolės padegėjus, šalies valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai atvirosiose teritorijose kovo–gegužės mėnesiais vykdys prevencinę akciją „Nedegink žolės!“.
„Jos metu pareigūnai važinėja po gyvenvietes, atvirąsias teritorijas, stebi jas dronais, dalyvauja reiduose kartu su miškininkais bei aplinkos apsaugos darbuotojais, informuoja visuomenę apie gaisrų atvirosiose teritorijose padarinius ir atsakomybę už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą“, – informavo A. Misevičienė.
Ugniagesiai gelbėtojai įspėja, kad padegus žolę sparčiai plintanti ugnis kasmet supleškina dešimtis namų, kartais šie gaisrai nusineša ir žmonių gyvybes. Jie primena, kad, prasidėjus pavasariui ir atšilus orams, daugelis pradeda gaminti maistą lauke, bet pamiršta, kad kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų.
Taip pat būtina žinoti, kad miestuose ir miesteliuose draudžiama deginti gamtinės kilmės atliekas (lapus, šakas). Tokioms atliekoms yra skirtos žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės. Tiesa, kaimo vietovėse sausą žolę ir nukritusius lapus galima deginti sugrėbus į krūvą, tačiau kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų.
Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietovėse ir arčiau kaip 50 m nuo jų, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą laužų kūrenimui nustatytose vietose).
Gyventojams primenama, kad už sausos žolės deginamą ir gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymą gresia baudos: priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 170 eurų; miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks miško gaisrą arba jo išplitimą sukėlęs priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas – bauda nuo 560 iki 2300 eurų; sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus – bauda nuo 30 iki 300 eurų; priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
Ugniagesiai gelbėtojai prašo gyventojų elgtis atsakingai, nebūti abejingiems pastebėjus gaisrą ar asmenis, deginančius žolę, o apie nelaimę nedelsiant pranešti skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
Eduardas iš Griškabūdžio:
