
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei eksploatavimo pažeidimų ir gedimų kilo 841 gaisras, juose žuvo 11 žmonių. Todėl ir rajono ugniagesiai imasi prevencinių priemonių – lankosi gyventojų namuose, tikrina, ar tvarkingi šildymo ir elektros įrenginiai, ar būstuose įrengti ir tinkamai veikia dūmų detektoriai. Apsilankymų metu išryškėja, kad dalis gyventojų vis dar nesilaiko elementarių priešgaisrinės saugos reikalavimų: vienuose namuose dūmų detektorių apskritai nėra, kituose jie įrengti, tačiau neveikia, nes išsikrovusios arba išimtos baterijos, o kaminai valomi senovišku būdu – deginant bulvių lupenas, nors toks būdas negali pakeisti profesionalaus kamino valymo.
Savaitės pradžioje Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Aurelija Misevičienė pakviečia kartu apsilankyti pas vienišus gyventojus Griškabūdžio bei Barzdų seniūnijose. Pasak A. Misevičienės, prevencinės akcijos „Saugūs namai“ tikslas ir yra skatinti gyventojus rūpintis gaisrine sauga namuose, akcentuoti rūkymo namuose, ypač lovoje, grėsmę, priminti elektros prietaisų priežiūrą, priminti autonominių dūmų detektorių įrengimo namuose svarbą.
Kartu su Griškabūdžio seniūnijos socialinio darbo organizatore Renata Bakiene pirmiausia lankomės pas 80-metį senjorą Skarbūdžio kaime. Mus pasitikęs vyras tikina, kad šildymo sezonui pasiruošęs ir namuose viskas tvarkinga, tačiau A. Misevičienė netrukus pastebi, kad ne viskas namuose taip gerai, kaip įsitikinęs pats senjoras – greta krosnies sukrautos malkos, o dūmų detektorius neveikia.
„Šiemet pečiaus dar nekūriau. Kai kursiu, tai ir malkas padėsiu kitur. Detektorius nukrito ir neveikia. Man dūmtraukio valyti nereikia – geriausiai jį išvalo deginamos bulvių lupenos. Naudoju tik radiją ir vieną lemputę virtuvėje, daugiau jokių elektros prietaisų neturiu. Nerūkau“, – pasakoja vyras.
Senjoras taip pat atvirai prisimena skaudų nutikimą. Sutrikus sveikatai, jis buvo nukritęs ant įkaitusių krosnies rinkių ir stipriai apdegė. Po nelaimės teko ilgai gydytis.
Pastebėjusi, kad dūmų detektorius neveikia, pareigūnė įrenginį sutvarkė – pakeitė bateriją ir tinkamai jį pritvirtino.
Tame pačiame name gyvena ir kita senjorė, kurią lanko ir prižiūri dukra bei anūkas. Moteris šildymo sezono dar nepradėjo, tačiau A. Misevičienė pastebi, kad prie krosnies sukrautas šiukšles būtina patraukti, o kampą – išvalyti. Senjorė taip pat įsitikinusi, kad kaminą geriausiai išvalo kūrenamos bulvių lupenos. Tiesa, ir šios moters namuose dūmų detektorius neveikia. Senjorė naudojasi šaldytuvu, tačiau virdulio neturi – arbatai skirtą vandenį užverda ant dujinės viryklės.
„Penkiasdešimt metų čia taip gyvenam... Nepasidegsim, nebijokit. Pažadu, pasikeisiu bateriją dūmų detektoriuje“, – šypsodamasi žada senjorė.
Apsilankome ir Degutinėje, pas Edmundą Petraitį. Išgirdęs, kad namuose lankosi ugniagesiai, vyras iš karto pasigiria – šildymo katilą ir kaminą jau išsivalė. A. Misevičienė didesnių pastabų neturi, tik rekomenduoja prie krosnies pakuros ant grindų pritvirtinti naują metalinę skardą.
„Turiu detektorių virtuvėje, nuėmiau, nes jis man pradeda pypsėti“, – atvirai sako Edmundas.
Specialistė vyrui paaiškina, kad dūmų detektorių geriausia įrengti patalpoje, kurioje miegama, kad, kilus gaisrui, apie pavojų būtų galima sužinoti kuo anksčiau.
Griškabūdžio miestelyje apsilankome pas garbaus amžiaus senjorą, jau perkopusį 90 metų ribą. Vyras pirmiausia pasidalija nelengvo pragyvenimo ir kasdienybės rūpesčiais. A. Misevičienė šį senjorą lanko kone kasmet, tačiau problema išlieka ta pati – namuose vis dar nėra dūmų detektoriaus. Šįkart jis senjorui padovanojamas, o seniūnijos atstovė pažada – jau kitą dieną užsuks seniūnijos darbininkas ir jį pritvirtins.
Lankantis pas gyventojus Barzdų seniūnijoje, kai kurie pamatyti vaizdai išties šokiruoja. Vienuose namuose gyventojas rūko tiesiog lovoje, o krosnis sumūryta iš senų plytų, vietomis su dideliais tarpais ir kiaurymėmis. Sienos ir lubos juodos, stipriai aprūkusios, primenančios gaisro padarinius. Nerimą kelia ir netvarkinga, nesaugiai įrengta elektros instaliacija.
Pasak E. Bakienės, kai kurie prastomis buities sąlygomis gyvenantys gyventojai, deja, atsisako bet kokios seniūnijos siūlomos socialinės pagalbos.
Ugniagesiai planuoja ir toliau lankyti gyventojus likusiose seniūnijose. Dėmesys bus skiriamas ne tik vienišiems ar garbaus amžiaus žmonėms, bet ir daugiabučių namų gyventojams. Esant poreikiui, gyventojams bus dovanojami dūmų detektoriai ar jų baterijos, taip pat primenama apie pagrindinius priešgaisrinės saugos reikalavimus.
„Raginu gyventojus būti sąmoningus, atsakingai įvertinti savo būsto priešgaisrinę būklę ir pasirūpinti vienišų ar pagyvenusių kaimynų bei artimųjų saugumu. Kilus gaisrui ar įvykus kitai nelaimei, nedelsiant kviesti ugniagesius gelbėtojus bendruoju pagalbos telefonu 112“, – ragina A. Misevičienė.

Eduardas iš Griškabūdžio:






