Kovo 5 dieną rajono savivaldybės posėdžių salėje vyko susitikimas su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento projektų vadove Giedre Urbonavičiūte ir regionų plėtros vadove Rugile Andziukevičiūte. Jo metu buvo siekiama nustatyti stipriąsias rajono puses – galimas investicijų pritraukimo sritis, ištirti investicinės aplinkos problemas ir numatyti priemones, kaip jas būtų galima išspręsti.

 

 

Susitikime su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ specialistėmis dalyvavo verslo atstovai, rajono savivaldybės skyrių vedėjai, Verslo informacijos centro darbuotojai. Mūsų savivaldybė - viena iš 30 laimingųjų, kuriose šiuo metu įgyvendinamas „Investuok Lietuvoje“ projektas „Regionų investicinės plėtros mokymai.“ Juo siekiama gerinti investicinį klimatą regionuose ir taip prisidėti prie veikiančių investuotojų veiklos plėtros, skleisti gerąją patirtį įgyvendinant „Kurk Lietuvai“ savivaldybėse programą, paruošti investuotojams kokybišką informaciją apie galimybes regionuose, prižiūrėti ir inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kurie riboja ir lėtina įmonių plėtrą.

Pagrindiniai „Investuok Lietuvoje“ organizacijos tikslai – pritraukti užsienio investicijas už Vilniaus ribų, pristatyti investuotojams šalies regionus ir padėti savivaldybėms pačioms komunikuoti savo privalumus, kad užsienio įmonėms neliktų abejonių dėl Lietuvos regionų potencialo.  Manoma, kad kai kuriuos iš jų įgyvendinti padės ir nauja regionams skirta jaunųjų profesionalų programa „Kurk Lietuvai“, kuri startavo praėjusių metų rudenį. Į rajonų savivaldybes buvo išsiųsti iniciatyvūs jauni žmonės su užduotimi - per pusmetį įgyvendinti konkretų projektą. Šių metų kovo mėnesį vyks kitos atrankos, todėl „Investuok Lietuvoje“ specialistės siūlė nepraleisti progos ir dalyvauti savivaldybių atrankoje.

R. Andziukevičiūtės manymu, vieni „Investuok Lietuvoje“ specialistai negali rasti teisingų atrankos kriterijų, kurie investuotojai labiausiai susidomėtų mūsų rajonu. „Vizija, kokį verslą pritraukti į rajoną, gali gimti tik dirbant kartu, - įsitikinusi regionų plėtros koordinatorė. - Galutinis mūsų visų rezultatas – investuotojams prieinamos kokybiškos analitinės informacijos, kuri padidins rajono žinomumą,  susisteminimas ir rinkodarinės medžiagos sukūrimas.“

Regionų plėtros vadovė trumpai apžvelgė rajono investicines galimybes, kokias mato iš šono „Investuok Lietuvoje“ specialistai, palygino jas su Marijampolės regiono duomenimis ir pasiūlė susikoncentruoti ties trimis pagrindinėmis pramonės šakomis – mediena (baldais), maisto perdirbimu ir žemės ūkiu.  Susirinkusiems kilo klausimas, ar nereikėtų Šakius pozicionuoti su Kaunu, o ne su Marijampole. Mat mūsų rajonas verslo ir ekonominiais ryšiais labiau susijęs su Kaunu, nors ir yra priskirtas Marijampolės regionui. Juo labiau, kad nemaža dalis rajono gyventojų važiuoja dirbo ieškoti į Kauną, o ne į Marijampolę.

R. Andziukevičiūtės teigimu, Kaunas turi tokių savybių, kurios Šakių rajonui nebūdingos, tačiau kita vertus nedidelis atstumas iki Kauno yra pliusas. Rengdama marketingo medžiagą, ji pažadėjo į tai atsižvelgti.  „Bet kokiu atveju, geriau pasirinkti vieną sritį ir su ja dirbti, nei imtis visų ir nieko nepadaryti, - siūlė specialistė. – Turime galvoti apie perspektyvą, kuo gali būti patrauklūs Šakiai ir kodėl čia verta investuoti arba, kaip padaryti, kad jie tokie būtų. Tai ko rajonui trūksta, turi atsirasti strateginiame plane.“

Verslo informacijos centro direktorė Daiva Palukaitienė išvardijo sritis, kurios jau yra įtrauktos į strateginį planą ir galėtų būtų patrauklios investitoriams. Tai žemės ūkio produkcijos perdirbimas ir IT sektoriaus stiprinimas (stipendijų įsteigimas IT studijuojantiems studentams, kad jie sugrįžtų dirbti į rajoną). „Jei Marijampolės regionui pavyks tapti visame pasaulyje žinomu agro verslo centru, tai žemės ūkio produktų perdirbimo pozicionavimas labai tiktų ir būtų tikrai realistiškas, - pritarė regionų plėtros vadovė. – Tačiau su IT tokia problema, kad dirbame su stambiomis kompanijomis, kurios ieško arba itin aukšto lygio specialistų arba joms reikia itin didelio skaičiaus darbuotojų (500 ir daugiau). Tad pagal šią specifiką ir reikalavimus galime pasiūlyti tik sostinę. Tačiau mintis prisivilioti specialistų, kurie produkciją teiktų pasauliui, o dirbtų Šakiuose yra labai gera. Tai ir yra Lietuvos ateitis.“

G. Urbonavičiūtės teigimu, sugrįžtant prie labai žemiškos perspektyvos, kad šiandien visos staklės reikalauja IT žinių, rekomendavo pradėti diegti IT orientaciją vaikams nuo pirmosios klasės, kviestis specialistus, kurie organizuotų neformalaus ugdymo būrelius. UAB „Graphic Node“, kuriančios produkciją Apple vartotojams, direktorės Živilės Unguvaitytės manymu, pagrindinė problema ta, kad jaunimas nenori gyventi kaime – jų svajonė didmiesčiai. „Nežinau, ar stipendijos būtų tas paskatinimas sugrįžti į rajoną. Pirmiausiai pats darbuotojas turi būti motyvuotas čia dirbti ir tobulėti, - tvirtino šakietė. – Be abejo, tam įmonė turėtų sudaryti visas sąlygas – darbo priemonių, apgyvendinimo, pavėžėjimo. Ne visus jaunus žmones motyvuoja pinigai.“

Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyriaus vedėja Marija Jurgilienė, kalbėdama apie mokinių profesinį orientavimą, pritarė švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio siūlymui - pagrindines mokyklas perorganizuoti į progimnazijas, kad mokiniai nuo devintos klasės jau galėtų rinktis profesiją. Ji patikino, kad jų skyrius yra pasiruošęs bendradarbiauti su verslininkais. „Norime išgirsti jų nuomonę, į kurią sritį mums reikėtų labiau orientuotis, kad galėtume paruošti rajono įmonėms reikalingų specialistų, - kalbėjo M. Jurgilienė. -  Nuo ateinančio rugsėjo planuojame pradėti mokyti staliaus specialybės.“

Prakalbus apie investicijoms siūlomą pramoninę zoną, buvusioje „Šakių statybos“ teritorijoje, planuojamą nutiesti kelią (jis kainuotų 1 mln. litų), privesti elektrą, vandentiekį, kanalizaciją (kaštai siektų apie 30 tūkst. litų), gelgaudiškietis verslininkas Edmundas Rinkevičius pasiūlė nemėtyti pinigų, juo labiau į kelius, o pasinaudoti kiekviename rajono krašte esančiomis apleistomis teritorijomis. Tam pritarė ir kiti susitikime dalyvavę verslininkai. „Rajone yra 146 ha dykviečių. Kas trukdo tarybai priimti sprendimą, kad jose besikuriančios įmonės būtų dešimčiai metų atleistos nuo žemės mokesčio?“ – klausė jis. Tam pritarė ir „Investuok Lietuvoje“ specialistės. Jų žiniomis, Kauno regiono teritorijoje parduodama vidutiniškai 11 ha per metus. Vadinasi, net ir į išvystytas pramonines zonas sunku privilioti investuotojus.

Be to, klausimas: Kas bendraus su būsimais investitoriais?  Reikalingas žmogus, kuris viską aprodytų ir nukreiptų. G. Urbanavičiūtės manymu, tai galėtų daryti Verslo informavimo centras. „Tačiau šiandien girdime, kad jam vis nepavyksta susiskambinti su rajone veikiančiomis įmonėmis. Kiek įmonių pats Verslo centras apvažiavęs, kaip dažnai susitinka? – klausė projektų vadovė. – Daugelis savivaldybių atsisakė Verslo centrų, motyvuodami tuo, kad nepasiteisina jų atliekama funkcija. Todėl linkiu Šakių verslo centrui daugiau kontaktuoti su žmonėmis ir būti atviresniam verslininkams.“

„Įdomu, ką mano apie žemės ūkio produkcijos perdirbimą ūkininkai? Niekas nieko nekalba. Žemės ūkio kraštas, visur prioritetas, bet kai ūkininkus pradedi remti prie sienos, gal jūs norite užsiimti perdirbimu, jie sako: „Nieko mes nenorim“, - kalbėjo L. Valaitienė. „Nekalbėsiu ūkininkų vardu, realiai išsakysiu savo vadovaujamos įmonės poziciją, - atsiliepė Raminta Bastytė. – Imsimės idėjos pardavinėti ūkyje auginamų jaučių skerdieną. Pradžiai kalbame tik apie žaliavą, o ateityje gal užsiimsime ir perdirbimu.“

„Visas čia išgirstas geras mintis turime surašyti ir po pusmečio prie jų sugrįžti ir peržiūrėti, ar savivaldybė į jas atsižvelgė, - atsisveikindama kalbėjo R. Andziukevičiūtė. – Norime, kad tai nebūtų tik žodžiai, norime, kad jie virstų darbais.“