Pirmadienį Marijampolės VšĮ „Mindrauja“ darbuotojai Šakių mieste gaudė beglobes kates. Planinės akcijos metu darbuotojams pavyko sugauti tik 5 kates. Pasak specialistų, rajone buvo tuščia ir ramu net ir karščiausiose kačių rinkimosi vietose.

Šakių savivaldybės Ūkio skyrius šiais metais benamių šunų ir kačių gaudymui gavo 5 tūkst. eurų. Už tokią pinigų sumą savivaldybė VšĮ „Mindraja“ darbuotojus gali samdyti vidutiniškai 6–7 kartus per metus. Pasak Ūkio skyriaus specialistės Astos Cikanienės, pirmadienį katės buvo gaudomos planingai. Tačiau, jei gaunama pranešimų apie keliančias grėsmę, sužeistas kates, tarnybos darbuotojus tenka kviesti operatyviai. Kaip komentavo A. Cikanienė, pagrindinė problema su beglobėmis katėmis yra tik Šakių mieste, kaimo vietovėse jos glaudžiasi prie namų, pranešimų iš seniūnijų gaunama mažai.

Miesto gyventojai, kuriems kačių draugija įgriso, apie nepageidaujamus  keturkojus informuoja seniūniją.

VšĮ „Mindraja“ vadovas Darius Barzdukas informavo, kad pastarasis apsilankymas Šakiuose buvo labai nesėkmingas.

„Gal netinkamu laiku atvykome, gal oras buvo blogas, bet mieste kačių nesimatė net nuolatinėse jų lankymo vietose. Žinome, kad kates ypač gina Bažnyčios gatvėje esančio bendrabučio gyventojai, net namo pamatuose išmuštos skylės, kad katės ten galėtų sulįsti. Taip tikriausiai mums atvykus ir atsitiko“, – komentavo D. Barzdukas.

Jis įsitikinęs, kad gyvūnų mylėtojai vis dar šeria murkles, o jos išplečia „savo“ teritoriją ne per vieną, o per kelias vietas, nevaržomai dauginasi. Ir patys gyventojai gali kates gaudyti, tik po to turėtų jas perduoti gyvūnų prieglaudoms arba padėti surasti naujus šeimininkus. D. Barzdukas apgailestavo, kad žmonės imasi ir žiaurių priemonių, pavyzdžiui, į pieną įpila nuodų ar kitų medžiagų, tuomet gyvūnas nugaišta arba kankinasi.

Koks likimas laukia sugautų beglobių kačių? Pasak VšĮ „Mindraja“ vadovo D. Barzduko, sugautų kačių darbuotojai neužmigdo, o dvi savaites laiko karantine: jos sterilizuojamos, gydomos, tuomet ieškoma joms naujų namų.

Vadovas pasakojo, kad Šakiuose sugautos katės atrodė prastai: sulysusios, nešvarios, tikrai bešeimininkės. Parvežtos į įstaigos patalpas elgėsi ypač agresyviai, buvo bailios, neprisileido gyvūnų prižiūrėtojų.

D. Barzdukas teigia, kad įstaigos darbuotojai gaudo ne visas mieste valkataujančias kates: jei pamato gyvūną su antkakliu, švarų, jaukų – priima sprendimą, kad tai greičiausiai nuo šeimininkų ištrūkęs katinėlis.

Kas galėtų mažinti valkataujančių gyvūnų skaičių? Savaime suprantama, reikia, kad žmonės taptų sąmoningesni, neišmestų gyvūnų į gatvę. Be to, jos dažniausiai renkasi prie atvirų šiukšlių konteinerių – jie turėtų būti labiau prižiūrimi.