Praėjusį trečiadienį Gelgaudiškio dvare surengta viešoji konsultacija dėl dvaro sodybos nuomos konkurso sąlygų parengimo. Kaip aiškino savivaldybės administracijos atstovai, siekiama sužinoti, kas būtų patrauklu verslininkams, kad šie norėtų dvarą nuomotis.

Susitikimą pradėję administracijos direktoriaus pavaduotojas Redas Juškaitis ir Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Slidziauskienė supažindino, kad potencialiems nuomininkams siūlomi du galimi nuomos variantai. Viena galimybė – nuomotis visą kompleksą (tai yra kumetynas, oranžerija, varpinė ir centriniai dvaro rūmai), išskyrus, kaip aiškino A. Slidziauskienė, neįrengtas patalpas rūsyje.

„Mes pateikę paraišką Kultūros paveldo departamentui parengti techninį projektą dėl patalpų sutvarkymo. Jeigu Kultūros paveldas patvirtina, būtų vykdomi tvarkybos darbai“, – informavo Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė.
Kitas variantas – nuomotis pastatus be dvaro.

Tiesa, viešoje konsultacijoje dalyvavo vienintelis galimas nuomininkas – verslininkas Arūnas Tarnauskas su žmona Lina, jau turintys patirties šioje srityje, nes būtent jie veiklą vykdo Zyplių dvaro dviejuose pastatuose – įkūrę restoraną ir viešbutį. Tad L. Tarnauskienė iškart teiravosi, o kokią viziją turi savininkas, kokie yra pačios bendruomenės lūkesčiai. Vicemeras Darius Jakavičius teigė, kad, net ir parengus sąlygas, galutinį žodį tars savivaldybės taryba. R. Juškaitis dalijosi mintimis, kad pagal optimistinį scenarijų, žinoma, savininkas norėtų, kad nuomininkas paimtų ir įveiklintų visus pastatus.

Šakių kultūros centro Gelgaudiškio padalinio vadovė Diana Šležienė ir padalinio turizmo administratorius Saulius Urbanavičius sutartinai tvirtino, kad jie pagal savo išgales dėl dvaro patrauklumo yra padarę viską ir gal dar daugiau, o dabar, norint didinti dvaro patrauklumą, jau reikalingas verslo prisidėjimas, nes tai ne vietinių kultūrininkų ar bendruomenės pajėgoms. Be to, svarstė S. Urbanavičius, jau praėjo laikai, kai turistas atvažiuoja tik pasižiūrėti į pastatus, nes jis nori paslaugos – nakvynės, maitinimo ar net pramogos.

„Yra poreikis kultūros, visų veiklų, kurios čia vyksta, bet kai kurios veiklos be verslo požiūrio plačiai negali funkcionuoti“, – kalbėjo D. Šležienė ir dalijosi nuomone, kad ji Gelgaudiškio dvarą matytų kaip nacionalinės kultūros paveldo objektą su atitinkamo lygio paslaugomis.  

Tiesa, kalbant apie apgyvendinimą, bent kol kas nėra tam plačių galimybių, nes kumetyno pastate yra tik šeši dviviečiai kambariai, tad svarstoma, kad galbūt apgyvendinimo paslaugas būtų galima vystyti ir cokoliniame aukšte, kurį, kaip minėta, viliamasi sutvarkyti. Tačiau projekto įgyvendinimo terminas gali trukti ir penkerius metus.

„Kokios garantijos, kad projektas realizuosis, nesustos <...>, ar savivaldybės pozicija nesikeis? Bet kuris investuotojas nori žinoti maksimalias ribas ir turėti tam tikras garantijas“, – svarstė L. ir A. Tarnauskai. Jie ne itin optimistiški ir dėl galimybės čia teikti maitinimo paslaugą, nes tiesiog netinkamai suprojektuota šiai veiklai numatyta erdvė, mat iš patirties sako, kad norint gauti reikiamus leidimus „normalaus maisto gamybai“ tai būtų ypač sudėtinga.

Žinoma, įtakos veiklai turi ir turistų srautai, o čia jau neišvengiamas ir sezoniškumas.

„Turime pripažinti, kad srautai galėtų būti didesni“, – pripažino A. Tarnauskas ir patikino, kad tik dalinasi mintimis ir svarsto, kas yra kas.

„Tai didžiulis objektas ir turintis vertę visos Lietuvos mastu“, – apie Gelgaudiškio dvarą kalbėjo L. Tarnauskienė.

Kaip buvo skelbiama savivaldybės svetainėje, po viešos konsultacijos, įvertinus gautus pasiūlymus ir pagal juos patikslinus Gelgaudiškio dvaro sodybos nuomos specialiąsias sąlygas, būtų rengiamas rajono savivaldybės tarybos sprendimas. Tikėtina, kad jis bus parengtas jau šio mėnesio savivaldybės tarybos posėdžiui.