Mūsų krašto ūkininkams, verslo bei bendruomenių centrų atstovams pristatyta naujai rengiama Šakių krašto vietos veiklos grupės (VVG) 2023–2027m. vietos plėtros strategija (VPS). Jos krypčių projektą pristačiusi konsultantė Ieva Kudabaitė apžvelgė svarbiausius strategijos kūrimo procesus, supažindino su eiga ir terminais. Susitikimo metu būta nemažai diskusijų bei sulaukta klausimų.

Šakių krašto VVG rengia naują 2023–2027 m. vietos plėtros strategiją. Kaip susitikimo pradžioje kalbėjo strategijos viešųjų ryšių specialistė Rima Rauktienė, strategijai kurti buvo sudaryta darbo grupė, tartasi su konsultantais. Ji pasidžiaugė parama jau pasinaudojusiais ir teigė, jog laukiama potencialių projektų rašytojų, vykdytojų pastabų, pasiūlymų ir, žinoma, kritikos.

Konsultantė I. Kudabaitė pasidžiaugė, kad šakiečiai aktyviai dalyvavo gyventojų ir organizacijų apklausoje, kuria buvo siekiama išsiaiškinti teritorijos potencialą ir poreikius formuojant pagrindines vietos plėtros strategijos kryptis.

„Tiesa, naujos strategijos suma, mažiau nei pusantro milijono, finansuojama iš programos LEADER, kuri skirta projektams įgyvendinti, nėra didelė. Užtat turime suprasti, kad visų problemų mes neišspręsime, visų, norinčių turėti verslą, bendruomenių lūkesčių mes nepatenkinsime, visų renginių nesufinansuosime. Užduotis mūsų yra pagalvoti, ką mes galime prasmingo su tais pinigais padaryti. Kai žmonių paklausiam, tai jiems labiausiai reikia gerų kelių, bet LEADER programa yra ne apie tai. Ministerija akcentuoja, kad investuoti turėsite ne į trinkeles, bet į įvairių paslaugų gyventojams prieinamumą. Kad mes turim apjungti žmones bendram tikslui, įgalinti juos veikti. Turime kalbėti apie gyventojų verslumo ugdymą ir gebėjimą tai daryti tinkamai“, – kalbėjo I. Kudabaitė.

Apie Šakių krašto VVG teritorijos stiprybes kalbėdama konsultantė akcentavo, kad mūsų kraštas turi stiprų tradicijų ir krašto identitetą, stipriai plėtojama viešoji turizmo infrastruktūra, aktyviai veikia nevyriausybinis sektorius, sėkmingai įgyvendinamos jaunimo iniciatyvos, vystoma žemės ūkio veikla. Tačiau užsiminus, kad aktyviai vystomas smulkusis ir vidutinis verslas, sulaukė iš susitikimo dalyvių ir kitokių pastebėjimų.

„Šakiai pagal verslumo lygį šalyje užima paskutinę vietą. Pas mus vien smulkusis verslas, čia didelio nieko nėra. Jei rašome teiginį, kad aktyviai vystomas smulkusis ir vidutinis verslas, tai jis turi būti pagrįstas. Aš iš savo patirties sakau, kad smulkusis ir vidutinis verslas Šakiuose vystomas neaktyviai, – nuomonę išreiškė verslininkas Edmundas Rinkevičius. – Gelgaudiškio mieste buvo 154 įmonės, šiai dienai yra keturios. Priežastys – pirkėjų skaičius mažėja, nepalanki mokestinė aplinka. Mokesčiai keičiasi per metus po du kartus, tai žmogus ir pradeda abejoti savo galimybėmis, ir bijo imtis iniciatyvos.“

Jam pritarė ir ūkininkas kidulietis Darius Ufartas pabrėždamas, kad ypač ūkininkai turi numatyti į priekį nuolat keičiamus valstybės įstatymus.

„Prisiimi įsipareigojimus tam tikram laikotarpiui, o per tą laikotarpį gali labai stipriai pasikeisti mokestinė reforma. Manau, reiktų sukurti lankstesnes taisykles, kad jos būtų patrauklesnės besikuriančiam verslui. Pavyzdžiui, kovido metu kai kurie verslininkai negalėjo surinkti absoliučiai jokių pajamų, šiandien jie tikrinami ir rašoma krūva pasiaiškinimų, kodėl tuomet nebuvo vykdoma veikla“, – pridūrė D. Ufartas.

Verslininkas Tadas Bybartas pasigedo finansinio raštingumo mokymų. Kriūkų bendruomenės atstovas Robertas Šukšta išsakė ir tokį pastebėjimą: buvo galvota Kriūkuose pastatyti pramogų parką, tačiau susidurta su apribojimais, kadangi vieta yra regioninio parko teritorijoje.

„Lietuvoje tokie apribojimai mums sudėti. Visi važinėjam po tą pasaulį, kur verslui ir tam pajūryje, ir tam parke suteikia galimybę kažką daryti, o ką mūsų Vyriausybė daro? Mes turime būti dievais, numatyti penkerius metus į priekį savo verslo planą, o nežinom, kokią dovanėlę gausim iš Vyriausybės kitą dieną“, – kalbėjo ūkininkas Algimantas Bublaitis.

Į susitikimo dalyvių išsakytas pastabas sureagavęs Šakių krašto VVG pirmininkas Juozas Dainelis kalbėjo, jog „einam į visiškas polemikas ir tikrai ne tuo adresu“.

„Tai yra valstybės lygiu sprendžiami reikalai. Mes galim šiandien kaltinti įstatyminę bazę, Vyriausybę. Bet, manau, šiandien strategijos ruošėjus kalti prie kryžiaus nereikėtų“, – sakė J. Dainelis.

Susitikimų su tikslinėmis žmonių grupėmis metu buvo pristatytos krašto gyventojams ir jau formuojamos priemonės. Diskusijų čia irgi netrūko, svarstyta, ar apskritai reikia priemonės „NVO ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo plėtra – turizmo klasteris“. Šakių turizmo ir verslo informacijos centro vadovė Daiva Palukaitienė svarstė, kad ji mato šioje priemonėje sinergiją tarp centro ir privačių partnerių, teikiančių turizmo paslaugas. E. Rinkevičius siūlė minėtą priemonę išnaudoti Nemuno įgalinimui, konkrečiai – prieplaukos įrengimui Gelgaudiškyje. D. Ufartas mano, kad Nemunu būtų galima transportuoti ūkininkų produkciją, jos plukdymas baržomis būtų kelis kartus pigesnis. Jis siūlė prieplaukos idėjos įgyvendinimui kooperuotis su Jurbarku. Visgi J. Dainelis svarstė, kad ši strategijos priemonė nėra skirta tokiems grandioziniams projektams, kaip prieplaukos įrengimas.

Šakių krašto VVG VPS administratorė Alina Baltrušaitienė priminė, kad kol nepabaigta įgyvendinti esama strategija (jos galutinės terminas iki 2025 rugsėjo 1 d.), tol nauja strategija nestartuos.