Neseniai Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) iš Olandijos įsigijo modernią ir vieną pažangiausių pasaulyje laukų tręšimo technologijų. Pasak ūkio atstovo Tomo Puskunigio, skysto mėšlo giluminio įterpimo į dirvą technologija tikimasi padidinti derlingumą ir mažiau teršti aplinką. Praėjusią savaitę srutų išlaistymo sistema buvo išbandyta bendrovės laukuose.

Olandų įmonės atstovo Lietuvoje, Skuodo ūkininkų sąjungos pirmininko Kazimiero Jucevičiaus teigimu, ši olandų skysto mėšlo išlaistymo sistema skirta srutų įterpimui pievose, kukurūzuose, pasėliuose ar tiesiai į arimą bei ražienas. Griškabūdžio ŽŪB būtent šią sistemą su lėkštiniu skutiku įsigijo pirmoji Lietuvoje. Pašnekovas pasakojo, kad organinės trąšos iš bendrovės fermose esančių rezervuarų atkeliauja žarna apie 2 km iki lauko, kuriame įterpiamos srutos. Žarnos ilgis gali siekti net keliolika kilometrų. Ji prijungiama prie traktoriaus ir organinės trąšos patenka tiesiai į arimą, o augalas gauna tiesiai į šaknis reikalingas medžiagas.

„Per valandą šita sistema išpurškia apie 200 kubų – tai apie tris traukinio cisternas. Matot, koks efektyvumas yra didelis“, – sistemos privalumus vardijo K. Jucevičius.

Anot jo, visa sistema susideda iš siurblinės, padavimo ir tampymo žarnų, žarnos valdymo, galulaukių valdymo įrangos, įterpėjų.

„Kokie privalumai prieš srutų vežimą srutovežiais? Pirmiausiai – efektyvumas, negadinami traktoriais keliai, nesuspaudžiama žemė, tikslus dozavimas, – sakė K. Jucevičius. – Be to, taupomas laikas, kuras, pinigai, o svarbiausia – nėra nemalonių kvapų.“

Pasak pašnekovo, olandai buvo sistemas net iki 17 km padarę, esant didesniam atstumui iki lauko, galima kas keturi kilometrai pastatyti kelias tarpines perpumpavimo stoteles.

Apmokyti griškabūdiečius naudotis nauja srutų įterpimo sistema atvyko grupelė Olandijos specialistų. Kalbintas George Laan pasakojo, kad olandai skysto mėšlo įterpimo į dirvą sistemas naudoja jau apie 30 metų. Lietuvoje – tai dar naujiena.

Viešėdamas rajone svečias stebėjosi, kad „čia yra daug vietos ūkininkauti, lyginant su Olandija“. Jis gyrė bendrovėje laikomas lietuviškas karves, gražiai prižiūrimą prieauglį, stebėjosi, kad bendrovėje per metus primelžiama net 13 tonų pieno.

„Olandija yra mažesnė už Lietuvą, čia vyrauja maži ūkiai. Mes turim mažai laisvos žemės. Beveik keturis kartus mažiau nei Lietuvoje. Vidutinis olando ūkis yra apie 50 ha. Viena svarbiausių ūkio šakų – pienininkystė, šiuo metu yra apie 15 tūkst. karvių ūkių. Vidurkis apie 100 karvių. Hektaras dirbamos žemės kainuoja apie 100 tūkst. eurų, – atskleidė svečias. – Kiekviename kvadratiniame centimetre mes turime kažką auginti.“

Pasak Griškabūdžio ŽŪB inžinieriaus T. Puskunigio, bendrovė nuolat diegia pažangius ūkininkavimo metodus.

„Padaugėjus ūkyje gyvulių, reikėjo galvoti, kaip efektyviau, tvariau panaudoti susikaupusį skystą mėšlą. Ieškojom, suradom Olandų įmonę „Van Den Broek“ ir sistemą įsigijom. Dėl skysto mėšlo laistymo sistemos privalumų galėčiau dar pridurti, kad darbus pavasarį galima pradėti anksčiau, neaktualu oro sąlygos, galima dirbti ir lyjant“ – kalbėjo T. Puskunigis ir pridūrė: – O svarbiausia – organinės trąšos įterpiamos į žemę, o ne laistomos ant laukų, nelieka nemalonaus kvapo.“

Pasak T. Puskunigio, įsisavinti sistemą gali užtrukti iki trejų metų, šiuo metu ja naudotis apmokomi bendrovės darbuotojai.

Į Olandiją apžiūrėti srutų išlaistymo sistemos vykęs Griškabūdžio ŽŪB agronomas Viktoras Šnipas pasakojo, kad panašią lauko tręšimo sistemą, tiesioginį įterpimą į dirvą, bendrovė naudojo ir anksčiau, paslaugą pirko iš latvių.