
Stiprios liūtys Lietuvoje vis dažniau išryškina kritinę melioracijos sistemų būklę. Daugiau kaip 75 proc. šalies drenažo tinklų yra nusidėvėję, todėl intensyvių kritulių metu pasenusios, uždumblėjusios ar bebrų užtvankomis užkimštos sistemos ne visada pajėgia laiku pašalinti vandens perteklių.
Kaip informavo savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Irena Žemaitienė, 2026 m. dėl melioracijos statinių gedimų iš viso gauti 64 prašymai atlikti remonto darbus. Daugiau kaip 30 prašymų gauta jau prasidėjus intensyvioms liūtims.
„Didžioji dalis prašymų – iš kaimiškųjų vietovių. 58 prašymai užregistruoti dėl gedimų žemės ūkio paskirties plotuose, dar 6 prašymai gauti dėl melioracijos statinių gedimų gyvenviečių teritorijose“, – informavo vedėja.
Pasak jos, įgyvendinant 2025 ir 2026 m. sukauptus prašymus, šiuo metu jau pašalinti 37 melioracijos statinių gedimai. Iš jų 32 gedimai kaimiškosiose vietovėse pašalinti panaudojant valstybės lėšas, 5 gedimai gyvenviečių teritorijose sutvarkyti savivaldybės lėšomis.
Intensyvių kritulių metu melioracijos sistemoms tenka itin didelis krūvis. Kai drenažo tinklai yra susidėvėję ar užsikimšę, vanduo nespėja pasišalinti iš laukų ir kitų teritorijų. Dėl to gali būti užliejami žemės ūkio plotai, keliai, sodybos ar gyvenviečių teritorijos.
„Gyventojai ir ūkininkai, pastebėję valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių (griovių, pralaidų ar 12,5 cm ir didesnio skersmens drenažo rinktuvų) gedimus, gali teikti prašymus dėl jų remonto, – primena I. Žemaitienė ir priduria, kad svarbu įvertinti, kam konkrečiai priklauso sugedęs melioracijos statinys. – Jei kyla abejonių dėl gedimo pobūdžio ar dėl to, ar drenažo rinktuvas yra 12,5 cm ar didesnio skersmens ir priklauso valstybei, prieš teikiant prašymą rekomenduojama pasikonsultuoti su melioracijos srities specialistais.“
Besikeičiantys orai ir vis dažnesni intensyvių kritulių epizodai rodo, kad melioracijos sistemų būklės klausimas tampa vis aktualesnis. Nusidėvėjusių tinklų remontas ir tinkama jų priežiūra yra svarbūs ne tik žemės ūkio veiklai, bet ir siekiant sumažinti liūčių sukeliamą žalą gyvenamosiose teritorijose.


Mantas iš Šakių:






