Asta GVILDIENĖ

Prasidėjus moksleivių vasaros atostogoms, daugelis nepilnamečių nori patys padirbėti, kitus kokios nors veiklos imtis skatina tėvai. Išleisdami savo atžalą dirbti, jie išsprendžia ypač aktualią vaiko užimtumo problemą. Tačiau jaunam žmogui susirasti darbą, neturint profesijos ir jokių darbo įgūdžių, nėra paprasta. Legaliai per vasarą įsidarbinti pavyksta tik retam nepilnamečiui.

Nuotr. Rajono moksleiviai turi nedaug galimybių vasaros atostogų metu susirasti kokį nors darbą.

Dėl įdarbinimo nesikreipia

Kaip informavo Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas Elvydas Pauliukėnas, moksleivių įsidarbinimu vasaros atostogų metu nei skyrius, nei mokyklos nesidomi, nerenka žinių ir į sutarčių su darbdaviais pasirašymus nesikiša. „Tai pačių nepilnamečių moksleivių ir jų tėvų reikalas, - patikino E.Pauliukėnas. – Į mus niekas nesikreipia. Mes vaikus mokome, o ne įdarbiname.“

Tačiau viename iš nepilnamečių įdarbinimo punktų rašoma, kad priimamas į darbą 14 – 16 metų moksleivis darbdaviui turi pateikti ne tik gimimo liudijimą, sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimą bei vieno iš tėvų raštišką sutikimą, bet ir mokyklos, kurioje mokosi, raštišką sutikimą.

 
Atsisako priimti

Verslo įmonės atsisako įdarbinti moksleivius iki 18 metų ne tik todėl, kad tai labai didelė atsakomybė ar laiko gaišimas apmokant, nes po mėnesio kito jie privalės grįžti į mokyklos suolą, bet ir dėl didžiulių darbdaviams keliamų reikalavimų. Vaikai gali dirbti tik nustatytą valandų skaičių ir tik savo fizines jėgas atitinkančius darbus,  kurie yra saugūs, nekelia pavojaus jų sveikatai ir vystymuisi. Visų šių nurodymų darbdaviai privalo laikytis, juos kontroliuoja už vaikų saugumą atsakingos instancijos. Todėl ne paslaptis, jog vadovai, norėdami išvengti galimų netikėtumų, atsisako priimti į darbą nepilnamečius.

UAB „Gulbelė“ Personalo vadybininkė Milda Kaminskienė patikino, kad įmonėje galimybę įsidarbinti turi tik pilnametystės sulaukę ir tik savų darbuotojų vaikai, galintys dirbti visą darbo dieną. Per vasarą įdarbinama iki 10 jaunuolių, kurie dažniausiai pakeičia pardavėjas jų atostogų metu. Šis darbas siūlomas ne tik Šakių, bet ir Vilkaviškio bei Jurbarko rajonuose, kur veikia UAB „Gulbelė“ parduotuvės.

Pasiūlymų mažai

Pasak Marijampolės teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjos Zitos Naruševičienės,  prasidėjus vasaros atostogoms, dirbti norinčių moksleivių antplūdžio Darbo biržoje nebuvo. „Anketas užpildė virš 60 moksleivių, pageidaujančių padirbėti vasaros atostogų metu, - kalbėjo Z.Naruševičienė. – Daugiausiai jų kreipėsi dėl darbo aplinkos tvarkymo, žemės ūkio, statybų srityse, tačiau pasiūlymų jiems turime mažai.“

Vedėjos manymu, moksleiviams per vasarą susirasti darbą labai sunku. Bene daugiausiai galimybių - įdarbinti juos nekvalifikuotuose žemės ūkio darbuose. Talkininkų ir šiemet ieško uogų augintojai. Tačiau dalis jaunimo atsisako skinti uogas ar dirbti kitus nekvalifikuotus žemės ūkio darbus, motyvuodami mažu darbo užmokesčiu.

Darbo birža prioritetą teikia darbo ieškantiems jaunuoliams, kuriems labiausiai reikalinga pagalba, todėl pasak Darbo išteklių skyriaus vedėjos, svarstomos galimybės moksleiviams, kurių abu tėvai yra bedarbiai, dirbti viešuosius darbus visų vasaros atostogų metu.

„Šiemet numatoma galimybė net 93 moksleiviams, iš jų 20 moksleivių, gyvenančių Šakių savivaldybės seniūnijose, vasarą padirbėti viešuosius darbus, - informavo Z.Naruševičienė. – Jie dalyvaus gatvių, kelių, pakelių, teritorijų tvarkymo, želdinių priežiūros, istorijos ir kultūros paveldo, muziejų, kapinių, parkų ir kitų saugomų bei turinčių išliekamąją vertę objektų tvarkymo ir priežiūros darbuose.“

Nors visi pripažįsta, kad daugiausiai galimybių per vasarą moksleiviams užsidirbti  yra pas ūkininkus, atliekant įvairius žemės ūkio darbus, tačiau juos šiandien varžo protu nesuvokiami apribojimai. Šakių ūkininkų sąjungos pirmininkas Rimantas Valiukas patikino, kad šiuo metu ūkininkai išsigandę ir nieko nesisamdo. „Net draugiškai kaimynas kaimynui negali padėti – visur turi būti įteisinti darbiniai santykiai. Su vaikais viskas dar sudėtingiau, - teigė jis. – Darbininkai reikalingi. Moksleiviai galėtų ir braškes skinti, ir prie daržovių ar šieno tvarkymo dirbti, bet ūkininkai bijo ką nors samdyti, nes turi forminti kaip įmonės darbuotoją. Darbo inspekcija kabinėjasi iki absurdo – šeimos nariai neįforminti ūkyje dirbti negali. Talkos panaikintos, o baudos numatytos nuo 3 iki 10 tūkst. litų.“

Pasak savivaldybės mero Juozo Bertašiaus, anksčiau buvo galima priimti vaikus prie visų žemės ūkio darbų. „Dirbti galėjo visi norintys moksleiviai: ir daržus ravėjo, ir grūdus kasė, ir šieną tvarkė, ir linus rišo. Ir viskas buvo galima, - tvirtino meras. - Dabar tokie apribojimai, kad šiuos darbus dirbti jaunimas gali tik užsienyje, todėl ir važiuoja į kitą pasaulio kraštą, kur viskas paprasta.“

R.Valiukas pasakojo, kad prieš keletą metų kaimo bendruomenės buvo sugalvojusios, pasitelkus atostogaujančius moksleivius, padėti seniems žmonėms susitvarkyti savo ūkius. „Visi norintys padirbėti vaikai galėjo ir daržus ravėti, ir kiemus tvarkyti ar malkas kapoti, į malkinę nešti, - prisiminė jis. - Buvo patenkintos abi pusės. Tačiau šiandien tokia pagalba be darbinių santykių įforminimo tiesiog neįmanoma.“