Siūlomą renovacijos modelį rajono valdžia vertina skeptiškai

viltrakisGintarė MARTINAITIENĖ

Apie daugiabučių renovaciją kalbama ne pirmus metus, tačiau siūloma programa nelabai juda iš mirties taško. Dabar siūloma paskolas imti savivaldybėms, tačiau ar visų savivaldybių galimybės vienodos?

Nuotr. Pirmiausiai, kaip mano M. Viltrakis, daugiabučių renovacija turėtų rūpėti valstybei.

Vyriausybė pritarė, kad Zarasuose bus vykdomas bandomasis daugiabučių gyvenamųjų namų renovavimo projektas pagal naują finansavimo modelį, tai yra, finansavimu rūpinsis ne gyventojai, o savivaldybė. Be to, Zarasų savivaldybė iki 50 proc. lėšų projekto įgyvendinimui gali tikėtis ne tik iš „Jessica“ Klimato kaitos fondo, bet ir iš Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo fondo. Jei zarasiškių renovavimo modelis pasiteisintų, planuojama jį taikyti ir visoje šalyje, tačiau kitos savivaldybės papildomos paramos gauti negalėtų ir joms būtų kompensuojama ne 50, o 30 proc. investicijų. Tad ar taip nepažeidžiami įstatymai ir tarpusavyje nediskriminuojamos savivaldybės?

Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis kalbėjo, kad pirmiausiai interesai pažeidžiami tuo atžvilgiu, kad paskolas turi imti savivaldybės įmonės. „Pažeidžiami interesai tų žmonių, kurie gyvena privačiuose namuose. Be to, Zarasai lėšų gauna ir iš Ignalinos programos, ko kitoms savivaldybėms nebus. Aš tai vertinu skeptiškai“, - teigė K. Kuncaitis.
 
Rajono meras Juozas Bertašius, kalbėdamas apie siūlomą daugiabučių renovavimo modelį, tikino, kad tai tik eilinis akių dūmimas, prisidengiant savivaldybėmis bei pasirodymas prieš artėjančius Seimo rinkimus. „Iš pirmo žvilgsnio gražu, tačiau, kai pradedi žiūrėti iš esmės, tai to grožio nelieka“, - mintimis dalijosi rajono vadovas. Pasak jo, daugiabučių renovavimo sėkmė pirmiausiai priklauso nuo gyventojų geranoriškumo ir apsisprendimo. „Savivaldybė apskritai nelabai gali kištis, nes butai – privati žmonių nuosavybė. Dabar išeina taip, kad savivaldybė turėtų imti paskolą, tad ir ją grąžinti turėtų savivaldybė. Paskola žmonėms bus įskaičiuota į šilumos kainą, bet pirmiausiai to turi norėti žmonės“, - kalbėjo meras. Jis įsitikinęs, kad tokios priemonės nepadės aktyvinti daugiabučių renovacijos. Pirmiausiai, rajono vadovo nuomone, reikėtų siūlyti palankesnes koefinansavimo sąlygas. „Be to, pagalba žmogui turi būti teikiama nediskriminuojant kitų. O čia taip nėra. Apie Zarasus išvis nėra ką kalbėti ir ko lygintis, nes ten visai kitokios finansinės galimybės“, - sakė J. Bertašius.

UAB „Šakių vandenys“ šiuo metu administruoja 75 daugiabučius namus rajone. Tačiau apie tai, kad pati įmonė šiuo metu ir su dabartinėmis galimybėmis galėtų imtis renovacijos, nėra nė kalbos. Pasak bendrovės direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Viltrakio, tokiu atveju turėtų būti restruktūrizuota įmonė, tačiau kiek tai realu, diskutuotinas klausimas. Prieš kurį laiką apie tai yra kalbėjęs ir bendrovės direktorius Vaidas Litinskas, kuris taip pat pripažino, kad bendrovė inicijuoti ar atlikti tokius darbus yra visiškai nepajėgi.

Pirmiausiai, kaip mano M. Viltrakis, daugiabučių renovacija turėtų rūpėti valstybei. „Aš už tai, kad valstybė rūpintųsi tiek finansine, tiek organizacine dalimi, neužkraudama to gyventojams. Aišku, vėliau už tai gyventojai susimokėtų mokėdami mokesčius, tačiau atsakomybė turi gulti ant valstybės, o ne ant savivaldybių“, - pabrėžė UAB „Šakių vandenys“ direktoriaus pavaduotojas. Kol kas, kaip mano specialistas, trūksta kompleksinio, apgalvoto ir pagrįsto požiūrio. „Problema, kad nėra pastovumo, o pilna politizavimo. Vieni siūlo vienus procentus, kiti, atėję į valdžią, jau kitus ir žmonės nepasitiki. Visa tai turėtų būti apgalvota, logiškai pagrįsta ir naudinga. Ir, kaip minėjau, be politizavimo. Kol kas to trūksta“, - mintimis dalijosi M. Viltrakis.

Visgi Šakių rajono savivaldybė yra žengusi žingsnį daugiabučių renovacijos link. Kudirkos Naumiestyje, Vytauto gatvėje, esančiame daugiabutyje didesnė dalis butų priklauso savivaldybei, tad tikimasi, kad ateinančiais metais pavyks atlikti šio namo remontą. Pasak Ūkio skyriaus vedėjo K. Kuncaičio judama tinkama linkme, nes pradedamas energetinis auditas, tad galvojama, kad pavyks įgyvendinti užsibrėžtą tikslą.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kodėl gegužės 1-ąją, Darbininkų dieną, žmonės nedirba?

klausimelis 04 30Ivanas iš Kriūkų:

Dievas sukūrė žmonėms pakankamai dienų darbui. Nepritarčiau siūlymui išbraukti Darbo dieną iš nedarbo dienų sąrašo. Manau, ši diena turi būt laisva, kad žmonės galėtų pasidžiaugti pavasariu, išeiti į gamtą ir pamąstyti, dėl ko aš gyvenu, ką aš duodu kitiems. Jei žmogus bus apkrautas darbais, mažiau aplink save matys. Tad laisva diena niekam nepamaišys. 

klausimelis 04 30 2

Kristina iš Keturnaujienos:

Nes priskirta prie nedarbo dienų. Kiekviena papildoma laisva diena gerai, ypač žmonėms, turintiems šeimas, be to, kiekvienas namuose turi savo darbų. Nepritarčiau, kad ją reikėtų naikinti, nebent būtų priimtas sprendimas pridėti prie atostogų dienų.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.