Giedrė PLEČKAITYTĖ

Birželio 30 dieną, Kudirkos Naumiesčiui minint kraštiečių šventę „Gimtine, tu mano šventove“, nemažas būrys aktyvių vietos gyventojų ir garbių svečių dalyvavo pirmą kartą organizuotoje konferencijoje „Kudirkos Naumiesčio dabartis ir ateities perspektyvos“. Sparčiai senėjantis miestas kviečia pamąstyti apie jo šviesesnės ateities kūrimą. Aktyvūs kraštiečiai, visuomenininkai pateikė savo vizijas.

Nuotr. UAB „Bakūžė“ direktorius V. Morkūnas įsitikinęs, jog kraštas klestės tik tuomet, kai turės išvystytą kultūrą, verslą, pramogas.

Dabartis – išvykęs jaunimas, stiprūs ūkininkai

Birželio pabaigoje, Kudirkos Naumiesčiui minint miestelio šventę, į rimtą diskusiją apie jo dabartį ir ateitį pirmą kartą rinkosi krašto šviesuoliai ir garbingi svečiai. Į vietos seniūnijos administracijos ir bendruomenės centro „Santaka“ organizuotą konferenciją „Kudirkos Naumiesčio dabartis ir ateities perspektyvos“ atvykę kviestiniai svečiai noriai dalijosi savomis įžvalgomis, kaip būtų galima pagerinti Kudirkos Naumiesčio dabartį ir siekti šviesesnės ateities. Jau penkerius metus šiam kraštui vadovaujantis seniūnas Vincas Alfredas Puida išsamiai aptarė svarbiausius miesto gyvenimo akcentus. Pasak seniūno, šiandieninis Kudirkos Naumiestis mažiausiai buvo paliestas ekonominės krizės. Miesto ekonomiką palaiko viena kita čia veikianti įmonė, parduotuvė. Kraštas stiprus stipriais ūkininkais. „Mūsų mieste gyvena aštuoni ūkininkai, kurių vaikai planuoja perimti ūkininkavimą“,- džiaugėsi V. A. Puida. Žinoma, kaip rajonas, taip ir Kudirkos Naumiestis labiausiai išgyvena dėl sparčiai senstančios visuomenės. Oficialiais duomenimis pranešama, jog per 21-erius Nepriklausomybės metus seniūnijos gyventojų skaičius sumažėjo 1250 žmonių. „Dabar visoje seniūnijoje yra 2526 gyventojai, iš jų 1880 gyvena mieste“, - teigė seniūnas, pridurdama, jog didžiausią nerimą kelią senstanti visuomenė, į užsienį išvykstantis jaunimas bei darbingo amžiaus žmonės. „Apmaudu, kad mieste neatsiranda naujo verslo, tai galėtų pagelbėti naujų darbo vietų kūrimui“,- kalbėjo seniūnas.  

 
Noras dirbti nupieš šviesesnę ateitį

Dar, rodos, netolimoje praeityje Kudirkos Naumiestis buvo klestintis miestas, kuriame veikė linų perdirbimo fabrikas, duonos kepykla. Pasak UAB „Šaka“ direktoriaus Juozo Pukelio, pakaks gręžiotis atgal ir galvoti, kas buvo. „Nereikia įsivaizduoti, kad mums reikia linų fabriko. Pradėkime kurti individualias įmones. Mums reikia šeimos verslo“,- tvirtino kraštietis, įsitikinęs, jog Kudirkos Naumiestyje gyventi galima. J. Pukelis mano, jog šviesesnės miestelio perspektyvos priklauso tik nuo noro dirbti. Žinoma, anot verslininko, pradėjus verslą, nereikia norėti iš karto uždirbti daugiau nei yra galimybės, nes taip bus griaunama, o ne kuriama.

Prieš kelerius metus trijų kraštiečių akcininkų įkurta UAB „Bakūžė“, vadovaujama direktoriaus Vaido Morkevičiaus, šiandien skinasi kelią į platesnius verslo vandenis. Per porą metų bendrovė, kurioje dirba net aštuoni Kudirkos Naumiesčio krašto gyventojai, Lietuvoje pastatė 20 namų ir vieną išvežė į Norvegiją. Tad atsakingai į savo veiklą žiūrintis jaunas kraštietis V. Morkevičius taip pat pasidalijo mintimis apie galimas Kudirkos Naumiesčio ateities perspektyvas. Pasak verslininko, kraštas klėstės tik tada, kai jis turės pilnai išvystytą kultūrą, verslą, pramogas. Konferencijos dalyvis ragino pripažinti, kad mieste nėra ką veikti. Jaunimui trūksta veiklos. „Kudirkos Naumiesčio problema ta, kad miestas užsidaręs savyje. Mes labai susikaustę, susvetimėję. Atėjo laikas vienytis“, - teigė verslininkas, pridurdamas, jog norint to atsikratyti būtina kiekvienam iš mūsų gerai atlikti savo darbą. „Pirmiausiai nusiteikime veikti,o paskui reikalauti. Reikalaukime iš Seimo narių, atstovaujančių mūsų kraštui, padaryti konkretų darbą kraštui. Pinigai į Kudirkos Naumiestį turi būti pritraukiami ne tik iš miesto, rajono, bet ir iš visos Lietuvos bei užsienio“,- tvirtino verslininkas.