Trečiadienį Marijampolės teritorinės darbo biržos Šakių skyriuje vyko paskaita „Jaunimo kelias į darbo rinką: lūkesčiai ir galimybės“, skirta abiturientams ir mokslus pabaigusiems, tačiau darbo neturintiems absolventams. Salę užpildė gausus būrys jaunuolių, kurių akyse degė viltis, jog galbūt kas nors pagaliau atsakys į jiems rūpimus klausimus dėl darbo vietų trūkumo. Bet...

Paskaitos pradžioje buvo pristatomos rajone esančios laisvos darbo vietos. Visi įsitempę klausėsi, norėdami išgirsti savo įgytos specialybės pavadinimą. Tačiau toks noras išsipildė tik keliems jaunuoliams. Reikalingi darbuotojai užimti agronomo konsultanto, juristo, šaltkalvio, zootechniko, elektriko, inžinieriaus, dažytojo, tešlos formuotojo ir kitas panašias pareigas. Tačiau ką daryti jaunimui, baigusiam aukštąsias mokyklas ir turinčiam universitetinį išsilavinimą? Vargu, ar vadybininko, mokytojo ar kitą profesiją įgijęs jaunuolis norės eiti formuoti tešlos. Žinoma, jei nėra jokio kito darbo, o pinigų reikia, belieka universitetinį išsilavinimą turinčiam jaunuoliui eiti dirbti ir tokį darbą. Nedarbas Šakių rajone yra problema, kuri nežinia kada bus išspręsta. Aišku, jei pensinio amžiaus žmonės užleistų darbo vietas jaunimui, padėtis tikrai pasikeistų.

Marijampolės teritorinės darbo biržos duomenimis, Šakių rajono savivaldybėje yra 11,8 proc. bedarbių, iš jų – 6,1 proc. yra studijas baigęs jaunimas. Iš viso Šakių rajone yra 427 (23 proc.) absolventai ir 42 (2,3 proc.) neturintys darbo ir toliau niekur nesimokantys abiturientai.

Paskaitos metu buvo pasakojama apie darbdavių nenorą priimti neturinčius patirties jaunuolius, mokoma, kaip teisingai reikėtų pildyti gyvenimo aprašymą, kaip reikėtų ruoštis ir elgtis darbo pokalbio metu. Tačiau tai tik sausa teorija, o kur paaiškinimai, kodėl nėra kreipiamas dėmesys į jaunus, energingus ir naujų žinių įgijusius žmones? Kodėl nesprendžiama jaunimo nedarbo problema? Kodėl yra „kepami“ specialistai, jeigu jie niekam nereikalingi? Tiek daug kodėl, tačiau atsakymo nei vieno.