Gegužės 12 d. kartu su pirmuoju prezidento rinkimų turu vyks ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo, kitaip tariant, dėl galimybės turėti dvigubą pilietybę. Visgi artėjant rinkimams vis dažniau žmonės piktinasi, kad ir informacijos šiuo klausimu trūksta, ir pati klausimo formuluotė yra labai paini. Jau ir viešai keliamas klausimas, ar referendumas vykdomas tikintis teigiamo rezultato.
Jau sekmadienį rinkėjai balsuos ne tik už prezidentą, bet ir spęs, ar lietuviai, priėmę kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę, gali išsaugoti ir Lietuvos. Tam, kad referendumas įvyktų, prie balsadėžių susirinkti turėtų daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių, tad preliminariai skaičiuojant apie 1,1 mln. piliečių turėtų balsuoti UŽ.
„Šansai, kad tas referendumas įvyktų, na, nėra labai dideli“, – LNK žinioms sakė sociologas, „Vilmorus“ vadovas Valdas Gaidys.
Referendumas valstybei atsieina milijonus, tačiau pastangų, kad tie pinigai nenueitų vėjais, o savo balsą UŽ ar PRIEŠ tauta iš tikrųjų išsakytų, mažai matyti. Pasigendama ir pačių politikų bei partijų įsitraukimo šiuo klausimu.
Be to, nusiskundimų netrūksta ir dėl pačios formuluotės, kuri ne vienam piliečiui pasirodė paini, nesuprantama.
„Pasižiūrėjau tą biuletenį ir nesuprantu, tai man TAIP ar NE žymėti? Ar jūs skaitėte, ko ten klausia?“ – pagalbos prašė į redakciją paskambinusi moteris, priekaištus išsakiusi ir dėl to, kad apskritai pasigenda informacijos šia tema ir paaiškinimo, kad žmonėms būtų aiškiau, tai kokią poziciją reikėtų pareikšti.
„Nesuprantu, ką perskaičiau. Sakau, gal tik man išprusimo trūksta, bet ir kaimynas nelabai supranta, gal jau čia amžius“, – svarstė kitas pašnekovas.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) internetiniame puslapyje skelbia, kaip atrodys referendumo dėl dvigubos pilietybės biuletenis. Jame bus klausiama, ar Jūs pritariate Lietuvos Respublikos 12 straipsnio pakeitimo įstatymui, kuris būtų išdėstytas taip: „12 straipsnis, Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“. 
Paprasčiau kalbant, jei minėto straipsnio pakeitimui piliečiai pritartų, Konstitucijoje neliktų sakinio „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Būtent šis sakinys šiuo metu neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.
„Daug kas tikisi, kad biuletenyje gaus klausimą: „Ar pritariate pilietybės išsaugojimui, ar nepritariate?“ Tai būtų labai paprasta, bet jeigu tokį referendumą padarytume, mums vis tiek tam, kad įteisintume pilietybės išsaugojimą, dvigubą pilietybę, reikėtų pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį, o jis keičiamas tik referendumu. Ir dėl to iškart yra daromas Konstitucijos 12 straipsnio formuluotės pakeitimo referendumas bei žmonėms siūloma naujoji formuluotė“, – portalui tv3.lt, kodėl referendumo klausimas suformuotas būtent taip, aiškino referendumo iniciatyvinės grupės narė ir Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.
Tad jeigu rinkėjas pritaria biuletenyje išdėstytai minčiai, jis turi žymėti TAIP, jei nepritaria biuletenyje išdėstytai minčiai – turėtų žymėti NE.
„Jeigu rinkėjas biuletenyje pažymės langelį TAIP – pritars Konstitucijos keitimui ir atvers kelią Lietuvos piliečiams išsaugoti gimimu įgytą mūsų šalies pilietybę tuo atveju, jeigu jie įgytų kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę. O jeigu rinkėjas balsuos NE, tai reikš, kad jis nepritaria Konstitucijos keitimui ir pasisako, kad liktų dabar galiojanti tvarka, kai lietuviai, priėmę kitų valstybių pilietybę, praranda Lietuvos pilietybę. Tokiu atveju, jei referendumas dėl pilietybės išsaugojimo įvyktų ir pataisa būtų priimta, Konstitucijos 12 straipsnis atrodytų tiksliai taip, kaip nurodyta balsavimo biuletenyje“, – aiškina VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė.
Referendumas dėl dvigubos pilietybės buvo organizuotas ir 2019 m. Tuomet jame dalyvavo 53,16 proc. rinkėjų, tačiau pakeitimas nebuvo priimtas, kadangi pritrūko pritarimo: UŽ pasisakė mažiau nei pusė visų piliečių (VRK duomenis, UŽ balsavo 927 tūkst. 410 rinkėjai, o turėjo balsuoti ne mažiau 1,2 mln.).
Lietuva nebūtų pirmoji ES valstybė, kuri suteiktų galimybę turėti dvigubą pilietybę. Iš 27 ES šalių, 22 tai leidžia. Yra tik penkios šalys, t. y. Lietuva, Estija, Nyderlandai, Slovakija ir Austrija, kurios neleidžia piliečiams turėti ir kitos šalies pilietybės.
Ona iš Patamošupių:
