Prieš keletą metų atvykus į Pelenių kaime esančią skulptoriaus gimtinę dar buvo galima pamatyti gražią sodybą ir tvarkingus trobesius. Lukšių seniūnas V. Grybo sodyboje kadaise pastatė koplytstulpį, tačiau naujasis savininkas nusprendė, kad jam čia ne vieta, – išvertė ir numetė prie griovio. Šiandien į skulptoriaus gimtinę įžengti surizikuotų tik didelis V. Grybo gerbėjas.

Lukšių seniūnas V. Cikana teigia jau praradęs viltį atsikovoti V. Grybo tėviškę ar bent klėtelę. Pasak jo, šeimininkas buvo agresyvus ir nenusiteikęs diskutuoti. „Aš ten atsižadėjau eiti. Dėjau pastangas, su Liepalotų mokykla dar tvarkydavome tą teritoriją, grėbdavome lapus, bet dabar jau praradau viltį“,- teigė V. Cikana.

„Mūsų skaudulys“,- taip V. Grybo tėviškę vadina ir Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja A. Kasparevičienė. Pasak jos, visos bėdos prasidėjo tada, kai šią sodybą įsigijo Adas Butkus. Prie ankstesnio šeimininko sodyba nebuvo apleista. „Jis labai rūpinosi, puoselėjo ir saugojo V. Grybo atminimą, tačiau žmogus mirė ir sodyba buvo parduota naujam savininkui, kurio požiūris buvo kitoks“,- kalbėjo A. Kasparevičienė.

 

V. Grybo sodyba buvo įtrauka į kultūros paveldo registrą, tačiau paveldosaugos reikalavimai trukdė naujajam savininkui nuosavybę tvarkyti taip, kaip jis nori. Tiesa, vėliau sodybai paveldosaugos objekto statusas buvo panaikintas. „Už tai savininkas savivaldybei pažadėjo atiduoti klėtelę, tačiau šis susitarimas buvo tik žodinis ir galiausiai liko neištesėtas“,- apgailestavo A. Kasparevičienė. Klėtelė turėjo būti perkelta prie Lukšių gimnazijos, joje žadėta įkurti muziejų.

A. Kasparevičienė teigė, jog būta minčių apie paveldosaugos objekto statuso grąžinimą. „Mums labai skauda, labai rūpi ši sodyba. Reikia vienokio ar kitokio sprendimo, tačiau kol kas jokių konkrečių veiksmų nedaroma. Buvo minčių sodybą atpirkti, tuomet, būdami šeimininkai turėtume laisvas rankas ir galėtume daryti tai, kas mums atrodo reikalinga. Tačiau vėlgi, manau, kad ne visi pritartų tokiam žingsniui – kitiems tai gali atrodyti pinigų švaistymas. Galbūt galima palaikyti ir tokią nuomonę, tačiau žinant, kas yra V. Grybas, suprantant, ką jis reiškia mūsų rajonui, norėtųsi mąstyti kitaip“,- kalbėjo A. Kasparevičienė.

Nors šiuo metu V. Grybo gimtinės trobesių stogai įkritę, durys praviros, savininko sudrausminti nėra kaip. Praktika rodo, kad paveldosaugos objektams atsidūrus privačių asmenų rankose, net ir baudos labai mažai tepadeda.

 

Jurbarke, buvusiuose skulptoriaus namuose, kur jis sukūrė žymiausius monumentalius paminklus, veikia V. Grybo memorialinis muziejus.

Pirmajame pastato aukšte eksponuojamos su skulptoriaus gyvenimu susijusios nuotraukos, dokumentai, asmeniniai daiktai, baldai, liaudies meno rinkinys. Antrajame aukšte veikia liaudies menininkės miniatiūrų meistrės Lidijos Meškaitytės akvarelių paroda. Muziejuje dirba skulptoriaus anūkė dalininkė vitražistė Rasa Grybaitė, perėmusi vadovavimą muziejui iš savo tėvo Gedimino, V. Grybo sūnaus.

Šakių rajone V. Grybas įamžintas 1960 metais Lukšių vidurinei mokyklai suteikus Vinco Grybo vardą.

 

Gimė 1890 m. spalio 3 dieną Peleniuose, Lukšių valsčiuje. 1941 m. liepos 3 dieną sušaudytas nacių Rotuliuose prie Jurbarko.

1896–1898 m. mokėsi Lukšių pradžios mokykloje.

1904–1910 m. mokėsi privačioje Varšuvos dailės mokykloje, 1910–1914 m. studijavo Varšuvos dailės mokykloje, pas skulptorių Pijų Velonskį.

Prasidėjus I Pasauliniam karui, 1914–1917 m. buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, įsitraukė į revoliucinį judėjimą.
Nuo 1919 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narys.
1920 m. – 1921 m. Šakių apskrities valdybos pirmininkas.
1922–1923 m. vadovavo Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungos valdybos Importo-eksporto skyriui.
1923–1925 m. studijavo Kauno meno mokykloje pas Kajetoną Sklėrių.
1925–1928 m. Paryžiuje studijavo skulptūrą ir keramiką: Didžiosios lūšnos akademijoje pas Emilį Antuaną Burdelį, Sevro taikomosios dailės aukštojoje mokykloje ir Nacionalinėje meno ir amatų konservatorijoje.
Nuo 1929 m. gyveno Jurbarke. Palaikė ryšius su LKP pogrindžio veikėjais. 1940–1941 m., prasidėjus sovietinei okupacijai, aktyviai dalyvavo visuomeninėje-politinėje veikloje.