Gegužės 7 dieną, 10 valandą, Aplinkos ministro pavedimu, visos Lietuvos teritorijoje pradėta vykdyti akcija „Tvora“ . Jos metu buvo tikrinamos ežerų pakrantės, o jas apsitvėrusių sklypų savininkai įspėti, jog laiku nepašalinus nelegalių aptvėrimų, kitą kartą teks susimokėti už gamtai daromą žalą. Šioje akcijoje dalyvavo ir Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Šakių rajono agentūros pareigūnai, į neeilinį reidą pasikvietę ir žiniasklaidos atstovus.

 

 

Įsigaliojus Aplinkos ministerijos nustatytai naujajai tvarkai, jau nuo gegužės 1 dienos tvora vandens telkinio pakrantėje yra traktuojama kaip žalos gamtai darymas. Numatytos tikrai nemenkos finansinės sankcijos turėtų priversti  pačius tvorų savininkus laikytis įstatymų ir nusigriauti nelegalias tvoras. Kaip sakė Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Šakių rajono agentūros vadovas Kęstutis Lopeta, mūsų rajone yra 18 tvenkinių. Prie rajone esančių Nemuno ir Šešupės upių prieinančių privačių namų valdų nėra, tad paupiuose neužfiksuota ir kokių nors rimtesnių pažeidimų. „Jau anksčiau nustatėme  kelis  sklypų savininkus, kurie nėra palikę laisvo priėjimo prie vandens telkinių. Reido metu nusižengę gyventojai pirmiausia bus dar kartą įspėti, kad per nustatytą laiką pašalintų visus pažeidimus. Jei po mėnesio tai nebus padaryta, tuomet  bus nustatinėjamas konkretus gamtai padarytos žalos dydis ir skiriamos baudos“,- sakė agentūros vadovas K.Lopeta. Kaip numato įstatymai, vandens telkinio pakrantėje turi būti palikta mažiausiai bent penkių metrų apsaugos juosta ir laisvas praėjimas. Jei jo nebus, kas mėnesį sklypo savininkui reikės atlyginti žalą gamtai , - teks susimokėti po 500 litų už kiekvieną neteisėtos tvoros metrą. Artimiausiu metu patvirtinus Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimus, iš pakrančių teks pašalinti ne tik neteisėtas tvoras, bet ir užsodintas gyvatvores, ištiestą spygliuotą vielą ir kitokias kliūtis.

 

Reido metu Šakių agentūros vadovas K. Lopeta bei Gyvosios gamtos inspekcijos vyresnysis inspektorius Vidmantas Olensevičius  kartu su Šakių rajono savivaldybės Ūkio skyriaus vyriausiąja specialiste Asta Cikaniene lankėsi trijuose objektuose,-  prie Ritinių, Voverių ir Totorviečių tvenkinių. Nuvykus prie Šakių seniūnijoje esančio Ritinių tvenkinio, reido dalyviams pirmiausia į akis krito tiltas per tvenkinį, vedantis pakrantėje esančio Stasio Zakarkos privataus sklypo link. Tilto gale ant vartelių kabojo užrašai „Privati valda“ ir „Piktas šuo“. Prie pat pakrantės buvo likę tik metaliniai kuolai,- vielos tinko tvora jau buvo nuimta ir priėjimas prie vandens telkinio atlaisvintas, kadangi gamtosaugininkai sklypo savininką dėl gresiančios atsakomybės jau buvo įspėję. Visgi reido dalyviai užfiksavo ir tai, kad per arti tvenkinio yra įrengtas šiltnamis. Prie kelio pastatyta privačios S. Zakarkos nuosavybės ribas žyminti betoninės užtvaros dalis taip pat turės būti nukelta šiek tiek toliau nuo tvenkinio pakrantės. Sklypo šeimininkas pažadėjo šiuos kliuvinius pašalinti. Kita problema, kaip pastebėjo K.Lopeta, čia esantys neįteisinti mediniai tiltai. Vienas iš jų, šiuo metu ties S.Zakarkos sklypu užsibaigiantis metaliniais varteliais,  yra pastatytas dar tarybiniais laikais, o kitas - atsiradęs visai neseniai.  Pasirodo, pastaruoju  nedideliu tilteliu naudojasi  kaimynystėje gyvenanti Otilija Štitilienė. Pasak moters, kaimynas davė sutikimą  jo privačioje teritorijoje pasistatyti medinį lieptą, kadangi nebuvo galimybių naudotis senuoju tiltu.  Kaip žinia, S. Zakarkos privatus sklypas buvo aptvertas iki pat pakrantės, tad iki senojo tilto pašaliniams praėjimo nebuvo. „Nors  naujuoju tiltu naudojasi kaimynė, tačiau jį įteisinti teks Jums, sklypo savininkui. Dėl to reikia kreiptis į rajono savivaldybėje dirbančius Šakių žemėtvarkos skyriaus specialistus“, - patarė  Ritinių kaimo gyventojui aplinkosaugininkai. Beje, pasak inspekorių, jei iki pat tvenkinio užtvertos tvoros savininkui būtų tekę baudą skirti iš karto, be išankstinio įspėjimo, ji būtų siekusi apie 50 tūkst. litų.

 

Kitas reido dalyvių sustojimas – prie Kidulių seniūnijoje esančio Voverių tvenkinio. Jo pakrantėje yra net kelios privačios sodybos. Šis tvenkinys atsirado  gerokai vėliau,  negu čia įsikūrė kaimo gyventojai. Akvaizdu, kad per daugelį metų vanduo išplovė dalį pakrantės dirvožemio ir  gyventojų sklypai gerokai „susitraukė“. Kaip pastebėjo sodybos  šeimininkas  Tomas Juška, kažkada 3-4 metrų atstumu nuo kranto sodinti medžiai dabar jau atsidūrę beveik vandenyje. „Jei ne medžių šaknys, vanduo būtų dar labiau nuplovęs pakrantę. Kai tvenkinys patvinsta, plaukia visas mūsų kiemas ir rūsiai,“ - apie savo bėdas pasakojo  Voverių kaimo gyventojas.

 Aplinkosaugininkai sodybų šeimininkus  Tomą Jušką ir jo kaimynę Oną Bastienę įspėjo, jog  per arti tvenkinio esančios tvoros turės būti nuardytos. „Valstybinis vandens telkinys turi būti prieinamas visiems,- tiek poilsiautojams, tiek žvejams. Tvorą  galite užtverti, tačiau ne arčiau kaip penki metrai nuo vandens telkinio“,- paaiškino sklypų savininkams K.Lopeta. Kadangi numatytos baudos kaimo žmonėms  pasirodė tikrai įspūdingos, jie pažadėjo tvoras nedelsiant nuardyti.

Kudirkos Naumiesčio seniūnijoje, prie Braškių kaime esančio Totorviečių tvenkinio prieina tik vieno gyventojo privati valda. Jam taip pat teks kelis metrus patraukti dalį tvoros, kuri yra per arti tvenkinio. Kaip aiškino sklypų savininkai, tvoras paežerėse jie tveria ne tik gindamiesi nuo bebrų, bet ir dėl to, kad čia nevaikščiotų, netriukšmautų ir nešiukšlintų nekviesti svečiai. Kadangi aplinkosaugininkų tikslas ir pareiga yra ne tik palaikyti tvarką vandens telkinių pakrantėse, bet ir nepažeisti žemės savininkų teisėtų interesų, jau nuo praeitų metų žvejai privalo susirinkti ne tik savo šiukšles, bet ir kitų žvejų paliktas atliekas 5 metrų spinduliu nuo meškeriojimo vietos. „Tik sutvarkę žvejybos vietą, žvejai gali pradėti žvejybą“,-  patikino vyresnysis inspektorius V.Olensevičius. Patvirtinus Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimus, tokia pati tvarka bus įteisinta ir poilsiautojų atžvilgiu. Vandens telkinio pakrantėse apsistojančiųjų žmonių pareiga - informuoti apie tai privačios žemės savininką ir gauti jo sutikimą. Negavę tokio sutikimo, lankytojai neturės teisės čia apsistoti ar žvejoti – galės tik praeiti pakrante. Laikinai apsistojusieji  vandens telkinio pakrantėse prieš išvykdami privalės surinkti visas šiukšles. Įstatymo pakeitimuose taip pat konkrečiai apibrėžiamos išimtys, kada pakrantės užtvėrimas būtų leidžiamas (pavyzdžiui, deklaruotuose ganyklų plotuose; paveldo objektuose, parkų ir kitų atskirųjų želdynuose, botanikos, zoologijos soduose ir dendrologinių kolekcijų ir rinkinių teritorijose dėl saugumo arba dėl visuomenės viešam naudojimui pritaikytų teritorijų tinkamos priežiūros ir kt.). Tam, kad draudimas tverti tvoras netaptų kliūtimi ūkininkauti, numatytas leidimas aptverti ganyklų plotus, bet reikalaujama įrengti vartus ar kitas priemones, kad būtų galima saugiai įveikti tokį užtvėrimą.