Seniūnijose kone ištisus metus visuomenei naudingai veiklai pasitelkiami pašalpos gavėjai, kurie žiemą kasa sniegą, kerta krūmus, moterys ravi ir laisto gėlynus, atlieka kitus darbus, kuriuos nurodo seniūnai. Pastarieji pripažįsta – tokių darbo rankų visada reikia. Nuo rugsėjo 1 d. gali keistis  šią veiklą reglamentuojantis įstatymas, tad seniūnai baiminasi, kad gali likti be papildomų darbo rankų.

2012 metais pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą prasidėjo visuomenei naudinga veikla. Anot savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Daivos Pilypaitytės, šis įstatymas priimtas jau gana seniai, šiuo metu yra parengtas naujas įstatymo projektas, kuriame numatomi kai kurie pakeitimai dėl visuomenei naudingos veiklos organizavimo. Įstatymas įsigalios nuo rugsėjo 1 d. Tiesa, diskusijos dėl išmokų prasidėjo jau po pirmojo karantino.

Praėjusią savaitę vykusiame seniūnų pasitarime D. Pilypaitytė norėjo iš seniūnų išgirsti, ką šie mano apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą. Dar 2019 m. Vyriausybė ragino apskritai atsisakyti pašalpas gaunančių asmenų darbo.

 „Manau, turėtume būti visuomeniški, nes tai yra visų mūsų pinigai. Todėl žmonės, kurie gauna socialinę pašalpą, bent kažkokia dalimi turėtų prisidėti prie mūsų bendruomenės gerovės kūrimo, juk pašalpų gavėjas yra toks pats bendruomenės narys. Kai žmogui atsitinka kokia bėda, sudega namas, visa bendruomenė skuba padėti atkurti gyvenimo sąlygas“, – kalbėjo D. Pilypaitytė.

Ji įsitikinusi, kad veiklos pašalpų gavėjams kaimo teritorijose tikrai galima atrasti, seniūnijose yra nemažai pagyvenusių žmonių, gausu aplinkos tvarkymo darbų.

„Manau, turėtume nepritari kai kuriems tokiems siūlomiems pakeitimams, kad pašalpų gavėjams visuomenei naudingos veiklos nereiktų atlikti. Man dar norisi iš ministerijos platesnės diskusijos šiuo klausimu dėl siūlomų pakeitimų, kažkokių pavyzdžių“, – teigė D. Pilypaitytė.

Gaunantys piniginę socialinę paramą gyventojai per karantiną buvo atleidžiami nuo visuomenei naudingos veiklos. Ir toliau siūloma naudingos veiklos per karantiną neorganizuoti.

„Visi einam į darbus, žmonės kepa duoną. O šituos, dažniausiai ūkinius darbus galima dirbti išlaikant atstumą, darbai daugiausiai vyksta lauke“, – svarstė D. Pilypaitytė.

Ji pasakojo, kad atidirbdami už paramą žmonės kartais suranda nuolatinius darbus, pasikelia kvalifikaciją, iškrenta iš nuolatinių pašalpų gavėjų tarpo. Ji įsitikinusi, kad su pašalpų gavėjais reikia kalbėtis, daugiau bendrauti, taip galima juos integruoti į darbo rinką.

„Jei šiuos žmones paliksim nuošalyje, tai jie liks visai užriby. Manau, darbas už pašalpas – vienintelė proga jiems išeiti į visuomenę, nes kai kurie net žmonių bijo. Manau, tai gera žmonių socializacija“, – kalbėjo Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis.

Pašalpų gavėjai turi atidirbti keliasdešimt valandų per mėnesį, kalbėję seniūnai net siūlė padidinti atidirbamų valandų skaičių. Gavę siuntimą atlikti visuomenei naudingą darbą ir be pateisinamos priežasties neatėję dirbti tiek valandų, kiek priklauso, žmonės praranda socialinę pašalpą.

Seniūnai pripažino, kad pasikeitus tvarkai arba atsisakius pašalpininkų, seniūnijos liks be darbininkų, darbo rankų ypač reikia prižiūrint aplinką.

Tiesa, socialinių pašalpų gavėjai, turėdavę už pašalpas atidirbti, mieliau rinkosi gauti darbo paieškos išmoką, už kurią nereikia atidirbti. Kaip informavo D. Pilypaitytė, nuo rugsėjo padaugės besikreipiančių pašalpų, kadangi Užimtumo tarnyba baigs mokėti minėtą išmoką.

Pernai Šakių rajone visuomenei naudingų darbų atliko 453 asmenys, įsidarbino 26 asmenys. Žvelgiant į seniūnijas daugiausiai už pašalpas atidirbo Griškabūdyje – 50, Šakiuose – 63, Barzduose, kur bene didžiausias nedarbas, – 37.

Rajono savivaldybė vykdo užimtumo didinimo programą, kurioje dalyvauja 66 asmenys, programos tikslas – sudaryti galimybes padėti bedarbiams, piniginės socialinės paramos gavėjams, nustatyta tvarka įsiregistravusiems Užimtumo tarnybos Šakių skyriuje, greičiau integruotis į darbo rinką, siekiant užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų.